Vytautas Radžvilas. Nacionalinis susivienijimas Klaipėdoje

Pasirašykite už Nacionalinio susivienijimo teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną.

Nacionalinis susivienijimas tęsia žygį per Lietuvą. Didelis bendražygių būrys praėjusį savaitgalį lankėsi Klaipėdoje ir Gargžduose. Vieni prie Manto g. pastatytos pavėsinės kvietė pasirašyti už galimybę dalyvauti artėjančiose Europos Parlamento rinkimuose. Kiti nešiojo laikraščius po uostamiesčio rajonus ir dėjo juos į klaipėdiečių pašto dėžutes.

Dar viena rinkiminių agitatorių grupė – šitaip galėjo pagalvoti ne vienas Nacionalinio susivienijimo dar gerai nepažįstantis klaipėdietis. Tokį požiūrį galima suprasti. Tikra tiesa, kad Lietuvoje seniai įprasta, jog partijos, taip pat save vadinančios opozicinėmis ir patriotinėmis, atgyja, prabunda ir sukrunta tik artėjant naujiems rinkimams. Laikotarpiu tarp rinkimų jos būna apmirusios ir nematomos, nes nevykdo jokios veiklos. Stovėti gatvėse, aikštėse, įvairiose miestų ir miestelių šventėse ir gyvai bendrauti su žmonėmis joms atrodo ne tik nevertas dėmesio, bet ir per menkas užsiėmimas. Kaip sakoma – ne lygis rimtiems politikams.

Mes mąstome ir veikiame kitaip. Esame tvirtai įsitikinę, kad Lietuvoje teigiamos permainos gali įvykti tik tuo atveju, jeigu prabus, išeis iš savo grynai asmeninių reikalų pasaulio ir prisimins, jog turi Tėvynę, bei panorės ją išsaugoti orių ir laisvų žmonių tauta. Tai neįmanoma be sunkaus, ilgo ir kantraus ugdomojo darbo šalyje, kurios žmonės dešimtmečius įtikinėjami, kad išlikti lietuviais yra neverta, kad žodis „tauta“ yra atgyvena, kad turėti savo valstybę ir patiems spręsti savo likimą yra beprasmiška ir provincialu globaliame pasaulyje. Mums kaip didžiausias gėris siūloma kuo greičiau tapti „globaliais“ – išsibarstyti po pasaulį ir jame ištirpti.

Atsakydami į tai, jau ketverius metus nuolatos važinėjame po Lietuvą ir siunčiame žinią jos žmonėms: nesileiskime menkinami ir žeminami, susigrąžinkime savo žmogišką ir tautinį orumą, pakelkime galvas ir padarykime viską, kad mes kaip sena ir garbinga tauta nebūtume išbraukti iš istorijos. Supraskime, kad mūsų Lietuva per gera, graži ir dosni žemė, kad nebūtų norinčių čia įsikurti, mus išstumti ir nutautinti ir galiausiai užimti mūsų vietą Nemuno šalyje. Nenorime, kad iš Lietuvos liktų tik vardas.

Todėl keliaujame per Lietuvą ir kalbame apie tai. Nuolatos, tarp rinkimų. Nes rinkimai yra tik galimybė dar plačiau paskleisti šią žinią ir paaiškinti Lietuvai iškilusią milžinišką grėsmę. Valdančiųjų ir visų jiems savo tyla pritariančių partijų organizuojama masinė imigracija į Lietuvą ir jau plika akimi pastebimas lietuvių kalbos stūmimas iš viešojo gyvenimo netolimoje ateityje gali baigtis dar viena tautos ir valstybės tragedija. Didžiausiais tempais ES augantis darbo imigrantų į Lietuvą skaičius ir spartėjantis rusų kalbos plitimas bei įsitvirtinimas vis labiau užgožiamos lietuvių kalbos sąskaita kuria paralelinę rusiškojo pasaulio bendruomenę.

Jai priklausantys atvykėliai po 5 metų galės siekti nuolatinių gyventojų statuso. Jį gavę įgis teisę balsuoti savivaldos rinkimuose. Tai reiškia, kad iš pradžių Vilniuje ir Klaipėdoje, o vėliau ir kituose didesniuose miestuose, iš esmės pasikeistų savivaldos tarybų ir administracijų sudėtis. Tik laiko klausimas, kada taptume mūsų tautos, kalbos ir valstybės negerbiančių, bet turinčių balsavimo teisę atvykėlių balsais išrinktos vietos valdžios sprendimų įkaitais.

Jeigu po Europos Parlamento rinkimų ES neįvyks esminių migracijos politikos pokyčių, jau dabar skatinanti masinę imigraciją į Europą ir įvedusi privalomas imigrantų paskirstymo kvotas valstybėms narėms Europos Komisija neabejotinai parems sparčiai gausėjančių imigrantų reikalavimus suteikti jiems balsavimo teisę vietos savivaldos rinkimuose. Visi argumentai dėl šių Lietuvai priešiškų imigrantų keliamo pavojaus nacionaliniam saugumui ir pačiai valstybei bus neišgirsti arba atmesti apeliuojant į išgalvotą žmogaus teisę nevaržomai atvykti ir gyventi ten, kur jam patinka.

Iš tikrųjų tai būtų hibridinė – tyli ir beveik nejuntama – Lietuvos reokupacija be svetimos kariuomenės įsiveržimo. Galime net nepastebėti ir tik pavėluotai suvokti, kad jau esame nebe Lietuvos šeimininkai, bet niekieno nepageidaujami ir ujami prašalaičiai savo protėvių žemėje.

Vienas iš Nacionalinio susivienijimo žingsnių, stengiantis išsaugoti lietuvišką Lietuvą, yra dalyvavimas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Tai pirmieji per daugelį dešimtmečių iš tiesų svarbūs tokio pobūdžio rinkimai. Europos Parlamentas tampa politiniu forumu, kuriame bus sprendžiamas ES ir ją sudarančių tautų bei nacionalinių valstybių išlikimo, statuso ir vaidmens Sąjungoje klausimas. Šie rinkimai mums svarbūs tiek pat, kiek Sąjūdžiui buvo svarbūs rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą, kuris tapo politinio mūšio dėl Ribentropo-Molotovo pakto pripažinimo arena.

Kartojame ir nesiliausime kartoję: jeigu valdančiųjų vykdoma tautos bei valstybės išdavystė ir vykstanti masinė kolonizacija bei šliaužianti hibridinė šalies reokupacija nebus sustabdyta, prarasime Lietuvą. Šį kartą „teisėtai“ ir negrįžtamai. Klaipėdoje sakėme tą patį: ginkime ir išsaugokime savo vienintelę Tėvynę, kurios vardas – Lietuva.

Pirmas mažas žingsnis į tai – parašai už teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną. Palikti tokį parašą šioje nuorodoje Jums truks vos minutę, tačiau prisidės prie prasmingų permainų Lietuvoje.

Laukiantieji pasirašyti už Nacionalinį susivienijimą balandžio 6 dieną KlaipėdojeLaukiantieji pasirašyti už Nacionalinį susivienijimą balandžio 6 dieną Klaipėdoje

Vytautas Radžvilas

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas