Gaila, kad po trisdešimties metų tenka grįžti prie to, kas buvo norėta, bet taip ir liko nepadaryta.
Vienas svarbiausių Sąjūdžio tikslų buvo panaikinti nomenklatūros privilegijas. Pastaroji nenorėjo jų atsisakyti net sparčiai ryškėjant ekonominei ir socialinei krizei.
Šių dienų „demokratinė“ partinė nomenklatūra ne tik nenusileidžia savo pirmtakams ir mokytojams, bet savo begėdišku godumu ir įžūlumu juos net pranoksta. Senu įpročiu pretenduoja vadovauti kovai su pandemijos sukelta krize nestodama į priešakines šios kovos gretas ir nerodydama asmeninio pavyzdžio.
Atrodytų, net kvailiui turėtų būti aišku, kad ši krize neša nedarbą ir skurdą. Gausėja požymių, kad LVŽS valdžia pasiruošusi ,,grumtis“ su ja taip pat, kaip 2009 m. „kovojo“ Grybauskaitės – A. Kubiliaus – Šimonytės vyriausybė. Buvo „traukiamas“ stambusis verslas, ekonominių sunkumų naštą ciniškai suverčiant ant neturtingiausios visuomenės dalies pečių.
Dabartinės valdžios pozicijos ir opozicijos jaudinamai vieningas sutarimas neapkarpyti biudžeto dotacijų politinėms partijoms ir parodyti piliečiams sveiko taupumo bei solidarumo pavyzdį yra aiškus požymis, kad apsispręsta toliau eiti seniai pramintu nomenklatūrinio-oligarchinio mąstymo ir veikimo keliu.
Kaip taikliai pažymėjo vienas NS bendražygis, visuomenei brangiai kainuojantis politinių lyderių ar būsimųjų kandidatų į Seimą viešas puikavimasis TV eteryje bei tuščia jų prabangi savireklama laikraščiuose ir reklamos stenduose negali būti pateisinami šiomis sudėtingomis koronoviruso sukeltos ekonominės krizės sąlygomis.
Į tai reagavome sąjūdinės dvasios ir stiliaus pareiškimu. Suprantame, kad jeigu visi tylėsime, ši nomenklatūrinių instinktų ir papročių šventė nesibaigs, iki neliks pačios Lietuvos.
Ir iš tiesų: kam švaistyti iš piliečių surinktus pinigus beprasmiškoms reklamoms partijų, kurios ištisus dešimtmečius nepasiūlo nei vienos vertos įsidėmėti ir atsiminti minties ir žino tik vieną „tiesą“ – bet kuriomis aplinkybėmis būtina likti ištikimiems užsienio šeimininkams ir uoliai jiems tarnauti?
Juk tie, kurie šias nomenklatūrines partijas balsuoja, kad ir ką šios darytų, balsuos ir šį kartą be jokių pinigus ryjančių reklamų.
Pagalvojome, kad tokia lengvatikystė gali praversti sunkmečiu – leidžia nors šiek tiek sutaupyti. Na, o kraštas ir jo piliečiai gal nepasijus nuskriausti, jeigu nomenklatūrinių partijų grietinėlė už jų pinigus surengs ištaigingose pirtelėse mažiau „seminarų“, paprastai virstančių prabangiais baliukais arba tiesiog linksmomis „partijos draugų“ išgertuvėmis.
Pareiškimo tekstas ČIA
Ak Liudvikai, Liudvikai,
net nepajutote, kaip sisteminės partijos, panaudodamos visus Noamo Chomskio aprašytus triukus, paėmė ir apdorojo Jūsų mąstymą. Bet nieko tokio, kiti nepasidavė jų gudrybėms, tautoje dar yra gana daug mąstančių ir matančių žmonių. Ir jie eis drąsiai į priekį, nes TIESA yra jų pusėje.
Nuuuuuuuuuuuu, pone Kazimierai, kas liko iš tų vis nepasiduodančių parodė negausingi mitingėliai kai reikėjo apginti Lietuvos didvyrių garbę ir mokyklas nuo LRT iškry-pėliškos propagandos. Bet šitie net 30 metų „nepasiduodantys, bet leidę taip nustekenti Lietuvėlę, dabar susibūrę į politinę gaują , su „Perestroikos sąjūdžio” lozingais drąsiai ir tiesiai eis prie valstybės lovio! Gerbiau ir rėmiau „FORUMĄ” kai buvo visuomeninis judėjimas primenantis tuos 1987-1988 metus ir nesiekė eiti subankrutavusios sąJudinės nomenklatšros pėdomis,
Atrodo, Lietuvos profesūra puikiai įsisavino Noamo Chomskio „10 gudrių triukų, kurių pagalba gali būti valdomi žmonės” ir puikiai juos pritaiko savo tikslams pasiekti!
Romualdas
Pritariu prof. V. Radžvilo kvietimui partijoms sąžiningai grumtis idėjų, programų kovoje. Deja, tai jau seniai išvirto į cinišką polittechnologų kovą už parsiduodantį rinkėją. Niekas net nebando apeliuoti į jų protą. Kai kurios partijos net garsiai svarsto- kam tos programos. Juk niekas jų neskaito ir puola ieškoti kokių nors problemų greta žmogaus.. Svarbu kaip nors sužadinti jo emocijas. Nesvarbu ar tai bus melas ar nerealūs pažadai.
Laukia sunkūs metai valstybei, jos ekonomikai. Skaudžiausiai tai pajus paprasti žmonės. Todėl partijų atsisakymas dalies dotacijų pademonstruotų tikrą meilę savo tautiečiams, savo rinkėjams. Sakysite čia NS iššūkis. Taip. Manyčiau. Bijote? Abejojate savo idėjomis, programomis?
„Ugdyk save dirbdamas kitiems- štai pagrindinis įstatymas” (Janis Rainis). Atrodo, taip turėtų dirbti Seimas, turėtų dirbti Tautai, bet kur tau! Jis ne tik kad nedirba, bet puotauja už mūsų pinigus, neateina net po 20 į darbą- ir nieko. Bet Tauta bunda, Tauta pradėjo atsipeikėti, atsibusti kaip po letargo miego ar 30 metų hipnozės seanso. Kyla klausimas, kiek ilgai jūs tyčiositės iš Tautos? Nebeilgai. Tauta už jus nebebalsuos. Galvojate, kad ir toliau pritrauksite rinkėją savo blizgančia nuotraukyte ir saldžia šypsenėle, galvojate, kad rinkėjas visai nemąstantis, nematantis, nežinantis, kad tą savo abrozdėlį priklijavote ant rinkėjo jums nupirkto reklaminio lapelio? Tokios ir panašios mintys kyla kiekvienam, kuris myli savo Tautą. Dėkojame gerb. Profesoriui už įžvalgas, ir sveikiname, kad įkūrėte NS. Tautai Jūs padovanojote viltį. AČIŪ.