Verta skirti keliasdešimt minučių įdėmiai išklausyti šį rinkimų rezultatus analizuojančių pašnekovų pokalbį. Jame aptariama šalies politinių partijų būklė ir permainų galimybės po kitų Seimo rinkimų. Pokalbis išsiskiria tuo, kad išvengta pagundos pasiduoti vienai intelektualinei silpnybei – polinkiui norus ir svajones sutapatinti su realiai egzistuojančiomis galimybėmis.
Lietuvoje dalykiškos ir objektyvios politinės tikrovės analizės iš tiesų retos. Žmonių reikalai smarkiai priklauso nuo daugiau ar mažiau sąmoningų jų pasirinkimų ir valingų veiksmų. Ši aplinkybė savaime kursto iliuziją, kad tų reikalų srityje ir, konkrečiai, politikoje, viskas įmanoma ir viską galima pasiekti – tereikia gerų norų.
Gamtos pasaulis tokių iliuzijų nekelia – lengvai suprantame, kad jame veikia vadinamieji dėsniai, kuriems tenka paklusti ir prie jų prisitaikyti. Tiesiog įsivaizduokime, ką atsakytų žmogus, kuriam būtų pasiūlyta, atsispyrus nuo Gedimino bokšto turėklo „paskraidyti“ aplink pilies kalną. Turbūt griežtai atrėžtų, kad dar turi sveiko proto ir puikiai žino, kuo paverstų tokį „pasiskraidymą“ traukos jėga. Galbūt paragintų siūlančiajam pačiam patirti tokio skrydžio džiaugsmą.
Būtent tokios nuovokos dažnai pristingama aptarinėjant politikos reikalus. Kažkaip savaime iš akiračio iškrenta banalus ir akivaizdus žmogiškos patirties faktas. Turbūt kiekvienas loterijos dalyvis svajoja ir trokšta ištraukti laimingą bilietą. Bet net karščiausias troškimas tapti laiminguoju Aukso puodo savininku niekaip nepadidina tikimybės atspėti laimingųjų skaičių. Analizuodami politinę tikrovę ir kurdami politinius planus esame linkę tai pamiršti. Todėl lengvai ir nepastebimai sąmonėje išsitrina riba tarp vaizduotės ir tikrovės, tarp to, kas trokštama, ir to, kas įmanoma.
Tokia sumaištis yra pragaištinga. Trokštant permainų ir siekiant pakeisti politinę tikrovę pirmiausia yra būtina ją pažinti. Mąstymo sumaištis, kai pasiklystama tarp norų ir galimybių, yra neišsenkanti iliuzijų ir neįgyvendinamų lūkesčių versmė, maitinanti dešimtmečius trunkančius beviltiškus mėginimus statyti politines smėlio pilis.
Šis nuorodoje esantis pokalbis pirmiausia naudingas tuo, kad jame nestatomos jokios iliuzijų pilys. Todėl suradus keliasdešimt minučių jam išklausyti galima sutaupyti daugybę valandų, kurios būtų tuščiai iššvaistytos klausantis ilgų politinių svajoklių šnekų.
