Lietuvoje gausėja akivaizdaus lituanistikos žlugdymo apraiškų. Menkinamas lituanistikos tyrimų ir studijų statusas bei mažinamas jų finansavimas. Abitūros egzaminuose sudaromos sąlygos atsisakyti lietuvių literatūros. Tokiu būdu lituanistai – ir mokytojai, ir tyrėjai – visuomenėje praranda ir taip jau sumenkusį socialinį statusą bei prestižą. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, lituanistų gali ir visai nebereikėti…
Ruošiant politinę ir teisinę dirvą dvikalbystei šalies viešajame gyvenime įtvirtinti, faktiškai rengiamasi panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Siaurinama lietuvių kalbos viešojo vartojimo erdvė. Kalba stumiama į akademinio gyvenimo paribius. Dirbtinai stabdoma jos natūrali plėtra. Didėja pavojus, kad lietuvių kalbą, kaip sovietmečiu, vėl bus mėginama paversti tik buitinio vartojimo kalba.
Reaguodamas į šias tendencijas Vilniaus forumas kovo 2 dieną, penktadienį, 16 valandą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) rengia konferenciją „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“.
I dalis
Vytautas Rubavičius. „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“
Rasa Čepaitienė, Darius Vilimas. „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“
Aušra Martišiūtė. „Lituanistika mokykloje: modernios, pasauliui atviros lietuvybės gairės“
II dalis
Marijus Šidlauskas. „Lietuvių literatūra ir vertybės“
Jūratė Laučiūtė. „Ar išlaikėme išbandymą laisve?“
Artūras Judžentis. „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“
Nuoširdžiai kviečiame ateiti pasiklausyti, o po to – apmąstyti ir paversti įsitikinimais bei veiksmais. Būtina priešintis valdžios savivalei ir kurti lituanistikos gynimo sąjūdį. Kitaip valstybė liks be pamatų, o tauta – be savos kultūros.
Taip pat kviečiame susipažinti su kalbininkų pareiškimu, atspindinčiu tikrąjį valstybės požiūrį į lituanistikos tyrimus.
