Tragikomedija su sienos uždarymu tapo daug smagesnė, kuomet oponuojanti pusė tiesiog uždraudė važinėti savo keliais vilkikams su lietuviškais numeriais.
Beje iš karto turiu pastebėti, kad taip ir reikia rašyti – vilkikai su lietuviškais numeriais, o ne kaip kai kurie rašo lietuviški.
Taigi pirmiausiai pradėkime nuo paprasčiausio dalyko ką anie ten apskritai daro? Lyg tai jau beveik 4 metai kaip Ukrainoje karas vyksta ir Baltarusija kurį laiką buvo pilnavertė jo dalyvė. Iš esmės kaip ir visais pan. atvejais rizikos tenka patiems verslininkams. Čia lygiai tas pats kaip gabenti naftą iš Pietų Sudano, kur pelnai geri, bet jei kas nutiks tai bus gabenančio problema.
Tačiau prie visų riksmų apie tai koks neteisėtas Lukašenka ir koks pavojingas jo režimas ir oi oi oi kaip rizikinga važiuoti, nei Landsbergio laikų URM, nei dabartinė de-facto Nausėdos tiesiogiai vadovaujama nepadarė paprasto dalyko. Yra tokia nuostabi perspėjimo forma dažnai naudojama JAV, kuomet pranešama, kad šalies piliečiams nerekomenduojama keliauti kur nors. Forma mandagi, tačiau visi puikiai supranta, kad jokia draudimo kompanija neapdraus tavo krovinio ar net tavo galvos. Joks bankas nesuteiks paskolos sandoriui. Tiksliau gal suteiks, tačiau visas malonumas kainuos atitinkamai. Lietuvos pozicija tuo tarpu nuostabi, piliečiams lyg ir buvo toks perspėjimas, tačiau jis buvo grindžiamas kiek pamenu rizika būti verbuojamiems ir pan. Aiškaus signalo, kad jokių garantijų verslams nebus mes nematėme.
Nereikia manyti, kad verslas rizikų neįvertino. Dauguma transporto įmonių, tame tarpe ir labai didelės, sėkmingai nutraukė darbą rytuose ir vargo nemato.
Tačiau yra labai įdomus segmentas kur „lietuviški“ vilkikai kabo ant Kipre ar pan. registruotų įmonių, kurias valdo ne kas kiti, o rusai. Prie „lietuviškų“ vilkikų vairų sėdi daugiausiai baltarusiai ir kitoks internacionalas, o lietuvių ten nėra. Ką daro šios įmonės? O gi labai sėkmingai padeda įvežti po sankcijomis patenkančias prekes, o atgal dar ir kontrabandą gabena.
Manau jūs visi puikiai suprantate, kad 4 BY esančių tabako fabrikų produkcijai išgabenti neužteks viso pasaulio meteorologinių balionų. Taigi kroviniai važiuoja kaip priklauso rimtam verslui. Ir beje tai nebuvo paslaptis nei „valstiečių“ nei konservatorių nei dabartinės valdžios laikais.
Kokios būtent tos veiklos apimtys vargu ar pavyks apskaičiuoti, tačiau mes dabar žinome kokia apyvarta visos rytų krypties pas vežėjus. Taigi, jei remtis, spėju kiek dramatizmo vardan pagražintais, LINAVA skelbtais duomenimis tai 70 mln. EUR/mėn. Atitinkamai galime laikyti, kad tai 800 mln. per metus. Baisiai skamba? Ar jau pradėti aimanuoti dėl katastrofiškų Lietuvos nuostolių? Verkti dėl „šimtų prarastų darbo vietų“?
Tik štai yra dar vienas skaičius. 2024 m. Lietuvos transporto sektorius sugeneravo 16 milijardų EUR pajamų ir tie abejotini 800 mln. – tai 5 proc., ir tai jei šventai tikėsime viskuo ką mums sako. Sakyčiau čia vargani praradimai ir dar labai specifinio segmento.
Taigi turime situaciją kur egzistuoja motininės įmonės, registruotos trečiose šalyse, ir atitinkamai mokesčius mokančios ten, vairuotojai užsieniečiai ir galai žino ką gabenantys.
Be abejo galima užsimerkti ir leisti dirbti visiems pilkoje zonoje, kas beje ir buvo daroma. Tačiau, kaip jau minėjau, visos rizikos tenka ten dirbantiems. Bet dabar gaunasi taip, kad Lietuva traukdama iš ten visus, t. y. tiek sąžiningai dirbusius, tiek visiškas rusų kontoras, atsiduria apgailėtinoje padėtyje kuomet teks šliaužti pas „neteisėtą“ Lukašenką ir maldauti malonės.
