Tikiuosi, kad pamatę Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardes visi, kas iki šiol nesuprato, kodėl nesusivienijame, galutinai supras, kodėl vienybė neįmanoma.
Buriamos frakcijos pavardės puikiausiai iliustruoja tą problemą, dėl kurios negalėjome imtis bendro darbo su Rimantu Dagiu.
Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose. Ir dabar jis drąsiai renka socialistus, komunistus, kosmopolitus ir liberalus į vieną darinį. Kad taip pats tampa mažuma savo partijoje ir net laimėjęs negalėtų pasiekti jokių reikšmingų pokyčių, jam visiškai antraeilis dalykas.
Tą matėme istorijoje su Pranckiečiu, tą matėme konformistiniame balsavime dėl 3 proc. Seimo rinkimų kartelės, kai buvo bandoma įtikti Prezidentūrai. Dabar ši problema atsiskleidė visu gražumu. Nesvarbu, ar pavyks tokią frakciją sukurti. Pats bandymas tą daryti rodo jokių raudonų linijų nebuvimą.
Šios naujienos fone itin ironiškai atrodo pretenzija būti „krikščioniška partija“. Atsižvelgiant į galimos frakcijos narių ir jau anksčiau žinomas partijos tarybos narių pavardes tikslingiau būtų kalbėti apie „krikščioniškos socialdemokratijos“ ar tiesiog „socialdemokratijos 2020“ kūrimą.
Nepriklausomybės pradžioje teko panevėžiečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams Švedijoje „mokytis” demokratijos, pagal švedų sudarytą ir finansuotą programa. Įdomu buvo. Lektoriai – merai, vicemerai, žurnalistai aiškino, kaip reikia kurti… demokratiją. Minėjo, kad Švedija tą daro jau 200 metų. Ir kai ką sukūrė… Deja, ne visai patenkinti. Mes, klausytojai, pastebėjome ir švedų įvairovę: 2-iejų tipų komunistus (Maskvos ir Kinijos), socialdemokratus (jų dauguma), konservatorius, liberalus, krkiščionis demokratus. Pvz., Kalmare (dab. Panevėžio partneris) tada valdžioje buvo Socialdemokratai ir konservatoriai. Tad merijoje mus, panevėžiečius, linksmino – Konservatorius meras ir socdemas vicemeras: vienas iš jų grojo gitara, abu dainavo. Ir pajuokavo: atseit po rinkimų gitara galės atitekti kolegai. O mums linkėjo kurti savo gyvenimą, tik nesidairyti į JAV ir Rusiją. Taigi…
Teisinga pozicija. Reikia kurti ne nesusitupėjėlių šutvę, bet, susidedančią iš ideologizuotų, turinčių tvirtą nusistatymą narių, partiją. Esu dviejų visuomeninių- patriotinių organizacijų narys. Ši narystė leido padaryti išvada, kad į jas yra infiltruojami asmenys, kurių uždavinys (žinant lietuvių charakterį, kad du lietuvaičiai- trys partijos ir nesantaika) iš vidaus sekti veiklą, ją žlugdyti arba nukreipiant glupstvų keliu, reguliuojamos demokratijos pagalba garą nuleisti leidžiant parėkauti, rašant rezoliucijas ir tuo viską užbaigiant. Tad manau, kad ir į partiją „Nacionalinis susivienijimas” šitokiu asmenų- galimai infiltruota.
Gaila, bet beveik visos kuriamos partijos „vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose.”