Vakar ilgai vargau, kol gavau 100 dolerių. Pasiskolinau iš kaimyno. Tiesa, tas nustebo ir paklausė – o kam tau reikia grynų? Buvo sunku paaiškinti, bet problema išsisprendė pati – kai įkišau banknotą į skenerį, iššoko grėsmingas raudonas įspėjimas – apie pinigų klastojimą. Man tereikėjo banknoto detalės, net ir sulankstymas nepadėjo apgauti aparatą. Tada nuleidau rankas.
Ieškojau Nepriklausomybės salės Filadelfijoje vaizdo – jis yra antroje 100 dolerių banknoto pusėje. Uždėję ant didžiausio pinigo pastatą, kuriame amerikiečiai paskelbė savo valstybę, JAV demonstruoja pagarbą istorijai. Savo valstybės istorijai.
Vilniaus Sporto rūmai – mūsų „Nepriklausomybės salė“. Čia 1988-ais pirmą kartą tautos atstovai prabilo apie neatidėliotiną Nepriklausomybę. Aš, kaip ir 4 tūkstančiai šviesuolių iš visos Lietuvos, sėdėjau salėje ir tai buvo viena svarbiausių akimirkų gyvenime. Prieš kelis mėnesius ėmėme svarstyti kaip pervadinti pastatą Vilniaus centre – Atgimimo rūmais ar Nepriklausomybės rūmais.
Pasirodo, ginčijomės be reikalo – mums to neleis. Pradžiai neleisti pareikalavo 10 iš toliau atvykusių ponų, kurie mums nei žemiečiai, nei giminės. Toliau visiems pagrūmojo vieno muziejaus vadas (matyt, savininkas, nes pagrąsino neklusniems ir paveikslų nerodyti, ir premijų nedalyti). Dabar su tuo lyg sutinka ir drebanti kaip epušės lapas sava valdžia – pažadėjo, kad nebus nei konferencijų, nei koncertų. Tai gal prie Sporto rūmų sugrąžins šeštadieninius „Jedinstvos“ mitingus?
Labai gaila, kad tokia situacija: nesame šeimininkai. Deja.
Matyt, buvo tuomet užsiėmęs.