O ją mums dovanojo europarlamentarai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas
Po dviejų dienų kelionės, pasiekę Briuselio centrą , labai nustebome jo skirtingumu nuo iki tol šioje kelionėje aplankytų Varšuvos ir Antverpeno. Pribloškianti įvairiausių institucijų pastatų didybė! Vilniaus Konstitucijos prospekto daugiaaukščiai atrodo mažiukai, lyginant su šiais dangoraižiais. Iš karto kilo problema, kur parkuotis, nes tam skirtų aikščių nesimatė, o gatvės užgrūstos kitų ekskursantų autobusais. Kai, palikę autobusą, jau pėstute artėjome prie senamiesčio, atskriejo žinia iš vairuotojų, jog jiems, kaip Europos parlamento lankytojams, pavyko įsiprašyti į vieno iš dangoraižių požeminę aikštelę.
Na, o mes, keliautojai iš Lietuvos, pagal suderintą grafiką pažindinomės su Briuselio senamiesčiu. Privalu juk pamatyti Belgijos sostinės simbolius – besišlapinančius berniuką, mergaitę ir, be abejo, šuniuką. Tikrai originalus įspūdis lieka! Nė nesitikėjome, kad tokia įspūdinga yra Briuselio senamiesčio širdis Gran Plasas arba Didžioji aikštė, garsi architektūros stiliais, gotikine rotuše, Karališkaisiais rūmais. Aikštė, kaip ir visas senamiestis (kuriame būtinai magėjo paragauti belgiškojo šokolado ir skoniu labai besiskiriančių nuo mūsiškių vaflių), kėlė norą dar kada nors čia apsilankyti ir pasivaikščioti ilgiau. Nes pamatėme tik senamiesčio esminę dalį, bet ne jį visą.
Pamažu priartėjo Europos Parlamento aplankymo metas.
Netolimu žygiu pėstute pasiekėme centrinio pastato aikštę, kur, mūsų nuostabai, jau laukė Parlamento narys BRONIS ROPĖ. Lietuvos atstovo mėlynas kostiumas išskyrė jį solidumu iš aikštėje buvusių įvairiausių žmonių būrio. Su kiekvienu svečiu iš Lietuvos p. Bronis šiltai pasisveikino. Kai kurie grupės dalyviai parlamentarą pažinojo iš anksčiau, taigi šilto bendravimo netrūko. Lietuvaičiai mielai fotografavosi su mūsų šalies atstovu Europarlamente. Ypač išsiskyrė noru įsiamžinti fotografijoje Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai, kurių buvo mūsų keliautojų grupėje. Deja, parlamentaras apgailestavo, jog ilgai negali būti su mumis, nes privalo skubėti į oro uostą.
EP narys B. Ropė, lydėdamas mus į pirmą aplankymo objektą – Parlamentariumą, noriai ir išsamiai atsakinėjo į ekspromtu ekskursantų užduodamus klausimus. O jų būta pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, kada liausimės persukinėti laikrodžius? Pasirodo, Europos parlamentas padarė viską, kad šis klausimas išsispręstų. Dabar turi veikti mūsų šalies politikai (prezidentūra), kad suderintų šį procesą su kaimyninėmis šalimis, o regionas – ir su visa Europa. B. Ropė pripažino, kad šio lygmens sprendimas yra sustojęs ir reikia laukti pokyčių ateityje. Daugelį atvykusiųjų taip pat domino, kodėl taip silpnai vystomas medienos biokuro naudojimas. Pasak Bronio Ropės, miško atliekų dabar turime nepakankamai, kad jos užimtų didesnę energetinio kuro dalį, juk didžioji biomasės dalis buvo gaunama iš Baltarusijos. Dabar jos tiekimas sutrikęs…
Vėliau parlamentaro padėjėjo Martyno Norbuto vedini, peržengėme modernaus pastato – PARLAMENTARIUMO – slenkstį. Rimta saugumo patikra, ir mes jau pradedame pažintį su ekspozicija. Tai EP priklausantis lankytojų centras, kuriame žmonės susipažįsta su svarbiausiais faktais apie Europos Parlamentą. Nemokamų apsilankymų Parlamentariumas skaičiuoja jau trečią milijoną. Pirmoji pritemdyta salė man didelio įkvėpimo nesukėlė, mat joje pateikiami praėjusiojo amžiaus pradžios istoriniai faktai, komentuojami per ausines bet kuria iš 24 oficialių EP kalbų, lyg ir buvo žinomi. Tačiau einant skaidrių galerija tolyn, darėsi įdomiau. Mat atsiskleidė, kaip kūrėsi ir vystėsi šiemet septyniasdešimtmetį švenčianti Europos Sąjungos institucija.
Užsižiūrėjus ilgiau, Martynas įspėjo, jog antrasis aukštas dar įdomesnis, o laiko teturime tik pusvalandį, todėl reikia paskubėti. Išties, šis aukštas nustebino interaktyviais ekspozicijos elementais. Čia galima stumdyti bokštelius ir, „atsistojus ant kiekvienos šalies“, gauti informaciją apie ją, peržiūrėti joje išrinktus deputatus, ir pan. Labiausiai domino Lietuvos atstovai. Galima buvo ne tik prisiminti visus 11 šiuo metu atstovaujančių mūsų šalį žmonių, bet ir pasiklausyti jų pasisakymų, vizijų, ką jie planuoja nuveikti kaip savosios valstybės piliečių atstovai Europarlamente.
Gaila, bet tikrai norėjosi pabuvoti ilgiau prie tų išmaniai parengtų informacinių ekspozicijų. Prieš apleisdami parlamentariumą, patekome į gausių suvenyrų firminę parduotuvę, kuri siūlo įsigyti labai originalių daikčiukų su EP simbolika. Bet nustebino kainos. Jei ekspozicijos salių lankymas nemokamas, tai suvenyrai išties brangūs.
Išskubėjome į centrinį Europos parlamento pastatą. Vėl saugumo patikra, po kurios, lydimi parlamentų padėjėjų lietuvių, liftu patekome į vieną iš posėdžių salių. Čia jau mūsų laukė antrasis europarlamentaras, Žaliųjų frakcijos narys iš Lietuvos STASYS JAKELIŪNAS. Deputatas prisistatė, paaiškino, kad visa jo, finansų specialisto, politinė veikla susijusi su finansų, bankų, ekonomikos sritimi. Jis dirbo finansų analitiku, buvo Lietuvos ministro pirmininko patarėju, Seimo nariu. 2019 m. tapo EP nariu, atsisakius mandato vienam iš anksčiau išrinktų politikų. Stasys Jakeliūnas informavo, jog čia dirba Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, yra ES ryšių su JAV delegacijos narys, kadangi mokėsi šioje didelėje šalyje. Jis taip pat padeda palaikyti ES ryšius su Kazachstanu, Kirgizija ir Uzbekistanu, kadangi yra gimęs šiame regione. S. Jakeliūnas pabrėžė, jog ir toliau domisi bankų veiklos tendencijomis ir jų darbo skaidrumu. Teko apgailestauti, kad parlamentaro šia tema parašytų knygų „Laukiniai arkliai iš Švedijos“ (2020 m.) ir „Swedbanko byla“ (2022 m.) daugelis viešnagės dalyvių nebuvo skaitę, taigi negalėjo užduoti svaresnių klausimų.
Reikia pabrėžti, kad parlamentaro prisistatymas, kalba ir atsakymai į klausimus skambėjo tikrai solidžiai, įtaigiai ir konstruktyviai. Jautėsi, kad Stasys Jakeliūnas yra patyręs politikas, išsiugdęs patirtį bendrauti su auditorija. Gana greitai klausimai nukrypo į parlamentaro siekį tapti Vilniaus meru. Kandidatas išsakė, į kokius pagrindinius veiklos akcentus sutelktų dėmesį, jeigu būtų išrinktas vadovauti miestui. Jis pabrėžė, jog nėra gerai, kad savivaldybė yra „apsistačiusi“ daugybe miesto gyventojus aptarnaujančių UAB‘ų, kurie ima didžiulį atlygį už paslaugas, užuot tenkinusios miesto poreikius kaip savivaldybės įmonės. Šis S. Jakeliūno siūlymas nuskambėjo labai įtikinamai ir racionaliai.
Labai įdomią, konstruktyvaus kalbėjimo popietę, deja, ir vėl teko trumpinti, nes parlamentaras, pasirodo, taip pat turi bilietą skrydžiui Briuselis-Ryga ir privalo suskubti į oro uostą. Teko užbaigti susitikimą, autoriui pasirašant ant mūsų turimų jo išleistų knygų. Šiltai atsisveikindami su Stasiu Jakeliūnu, drauge nusifotografavome.
Tolimesnį pažindinimą su Europos parlamentu perėmė čia dirbantis vienas iš EP narių padėjėjų. Jis pademonstravo vaizdžią EP deputatų pasiskirstymo tarp frakcijų schemą, paaiškino kitus organizacinius parlamento veiklos momentus. Vėl buvo daug klausimų. Kas nespėjo jų užduoti salėje, galėjo padėjėjo klausti pakeliui į Didžiąją EP salę. Paklausiau, kas bus daroma su tokiomis šalimis kaip Vengrija, nesilaikančiomis bendrų sutarimo principų. Gavau atsakymą, kad jau numatytos finansinės sankcijos Vengrijai.
Patekus į pagrindinę EP salę, įspūdis liko neišdildomas. Kur kas didingesnis 705 parlamentarų darbo vietos vaizdas, negu galima įsivaizduoti iš plačiai publikuojamų salės nuotraukų. Ne vienas klausimas buvo atsakytas apie parlamento vertėjus, verčiančius kalbas ir dokumentus į 24 oficialias ES kalbas, apie jų darbo sąlygas. Buvome salės balkone su dar keliomis lankytojų grupėmis iš kitų šalių. Žinoma, būtų buvę labai įdomu stebėti salę iš balkono vykstant parlamento posėdžiui, bet ketvirtadienio popietę jis jau buvo pasibaigęs ir salė buvo tuščia.
Po įdomios pažinties su dviem europarlamentarais iš Lietuvos bei parlamento rūmais vakare laukė dar vienas malonus dalykas – EP lankytojams skirta vakarienė populiariame ir gilias tradicijas per dešimtmečius sukaupusiame Briuselio restorane. Atrodantis mažas senos statybos restoranas senamiestyje nustebino savo talpumu – visi 45 keliautojai iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus lengvai tilpo vienoje restorano dalyje, kitose sėdėjo daug vietinių belgų. Smagu buvo ragauti tikrai skanių belgiškos virtuvės patiekalų, o dar smagiau – mėgautis belgų padavėjų ramumu. Jie lyg ir užsirašinėjo mūsų gausios grupės narių pageidavimus, tačiau čia pat susimaišydavo ir visiems juokiantis kiekvienas turėjome atskirai priminti, kas ko užsisakė ir ką dar reikėtų patiekti.
Kitą rytą, kupini įspūdžių ir naujų žinių apie Europos parlamentą, patraukėme link gimtosios Lietuvos. Tikrai prasminga, įdomi, lydima puikaus oro ir bendravimo buvo ši kelionė.
Kelionės dalyvis Arūnas Dovydaitis
Tai nėra Broniaus Ropės ir Stasio Jakeliūno politinė reklama.
