Pastaruoju metu transatlantiniai ryšiai išgyvena reikšmingą vertybinių ir geopolitinių skirtumų transformaciją. Nors JAV ir Europos Sąjungą sieja bendro saugumo interesai, bet naujausia JAV nacionalinio saugumo strategija (NSS) ir su ja susiję pareiškimai bei veiksmai apnuogino gilų ideologinį konfliktą.
Tiksliau – visą sunkiai suderinamų fundamentalių prieštaravimų puokštę. Tačiau dabar aš kalbėsiu tik apie vieną aspektą – konceptualų JAV ir ES konfliktą dėl žodžio laisvės, informacijos kontrolės ir socialinės medijos reguliavimo. Pirmoji galinga salvė buvo JAV viceprezidento J. D. Vance‘o kalba Miuncheno saugumo konferencijoje šių metų vasarį.
Po to – visa virtinė prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareiškimų bei sprendimų, susijusių su žodžio laisve ES. Dabar – visai karštas Elono Musko ir ES biurokratų konfliktas dėl „X“ platformos ir pagaliau naujos JAV vizų politikos priemonės, kurios labai suerzino Briuselį.
Ar tai tik didžiųjų galių žaidimai?
Ne, į šitas girnas pakliūva ir visas būrys lietuvių, mūsų naujieji cenzoriai – žmonės, kurie dirbo ar tebedirba „fact-checking“, „content moderation“, „trust & safety“ ir kitose „kovos su dezinformacija“ srityse. Jie nebegaus JAV vizų. Nei naujų, nei atnaujinimų. Apie visa tai – išsamiai.
Miuncheno saugumo konferencija
Miuncheno saugumo konferencija (MSC). Joje tradiciškai kalbama daug, bet pastaruoju metu jokių naujų ir konceptualių idėjų ten nebuvo girdėti. Ankstesnių JAV administracijų atstovai ir savimi patenkintas bei minties stagnacijoje paskendęs sotus ir nuo realybės nutolęs Europos politikos elitas nieko naujo nesugeneruodavo. Nes nebuvo jokio reikalo.
Tiesiog kaskart vis kitais žodžiais buvo apvoliojamas transatlantinis status quo, kuris, atrodė, tęsis iki begalybės. Ir štai 2025 m. vasaris. JAV viceprezidento J. D. Vance‘o kalba sukėlė tikrą audrą.
Jis rėžė tiesiai šviesiai: „Pagrindinė grėsmė, kuri man kelia didžiausią nerimą dėl Europos, nėra Rusija, nėra Kinija, bet vidiniai veiksniai – žodžio laisvės mažėjimas ir atsitraukimas nuo demokratinių vertybių“. Tą, anot J. D. Vance‘o, rodo veiksmai, kuriais ribojama laisva diskusija ir stumiamos tam tikros politinės idėjos.
Konferencijos auditorija tradiciškai tikėjosi abstrakčių diskusijų apie gerai žinomas saugumo problemas – Rusijos invaziją į Ukrainą, NATO vaidmenį ir regioninį stabilumą, tačiau J. D. Vance‘as visai netikėtai užaštrino klausimą apie ES vidaus politines ir kultūrines tendencijas, aštriai kritikavo europiečių atsitraukimą nuo esminio žodžio laisvės principo ir pateikė visą puoštą konkrečių pavyzdžių, minėdamas įvairių Europos šalių sprendimus dėl protestų apribojimų, socialinių medijų turinio reguliavimo ir politinių partijų izoliavimo.
Nesunku pastebėti, kad tai buvo tarsi JAV vidaus kultūrinio karo argumentų aidai. Tuo tarpu Europos politikos elitai naudoja tokius terminus, kaip „dezinformacija“ ir „informacijos manipuliacija“ tam, kad sumenkintų politinių oponentų nuomones, užgniaužtų tam tikrus politinius balsus.
„Bijau, kad visoje Europoje laisvė reikšti savo nuomonę silpsta. Vadovaujant Donaldui Trumpui, mes galime nesutikti su jūsų nuomone, bet ginsime jūsų teisę ją reikšti viešai – sutinkate jūs su tuo ar nesutinkate“, – akcentavo JAV viceprezidentas.
J. D. Vance‘o kalba turėjo stiprų politinį ir ideologinį komponentą. Ji labai nepatiko Europos politikams, buvo nemažai besipiktinančių ir Lietuvoje. Kalba buvo įvertinta kaip nepagarbus kišimasis į europiečių vidaus reikalus. Pavyzdžiui, vokiečiai jo teiginius vadino „nepriimtinais“, o kai kurie diplomatai pabrėžė, kad tos pastabos pažeidė tradicinę transatlantinių diskusijų normą – sąjungininkai negali būti „moralės mokytojais“.
Kritikai teigė, kad J. D. Vance‘as selektyviai naudojo pavyzdžius, o jo interpretacijos esą dažnai neatitiko faktų. Kitaip tariant, Europa to nepriėmė kaip perspėjamojo skambučio, viską totaliai neigė ir toliau plaukė pasroviui.
Nacionalinio saugumo strategija
Ir štai ką tik paskelbta nauja JAV nacionalinio saugumo strategija (National Security Strategy, NSS). Ji ne tik apibrėžia tradicinius ir naujus karinio saugumo prioritetus, bet ir išryškina platesnius ideologinius tikslus – įskaitant ir požiūrį į žodžio laisvę, informacijos sklaidą ir transatlantinį bendradarbiavimą. Strategijoje tarsi atspindimi ir J. D. Vance‘o argumentai, pavyzdžiui, kad Europai gresia civilizacijos išnykimas jei ji nesusigrąžins tam tikrų pagrindinių laisvių.
Svarbu pažymėti, kad ši strategija buvo parengta po Miuncheno konferencijos, todėl dabar aiškėja, kad J. D. Vance‘o kalba Miunchene ne tiek atspindėjo politiką, kiek ją formavo.
Akivaizdu, kad tai buvo startinio pistoleto šūvis ir visiškai kitokio strateginio dialogo katalizatorius, kuriame nuo tradicinių tarptautinių temų pasukama link vidaus laisvių sąvokų. Europa to šūvio tuomet neišgirdo. Arba nenorėjo girdėti.
Turbūt mums visiems kyla klausimas: kodėl žodžio laisvės klausimas užaštrintas būtent dabar? Pirmiausia, J. D. Vance‘o požiūrį reikia matyti platesniame JAV vidaus politinės diskusijos kontekste. Žodžio laisvė, ypač interneto turinio moderavimas, dezinformacija ir atšaukimo kultūra yra svarbūs Respublikonų partijos kampanijos ir politinės retorikos elementai. Dėl to nukentėjęs ir į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas iškart pasirašė vykdomąjį įsaką Nr. 14149 „Restoring Freedom of Speech and Ending Federal Censorship“, kuriuo oficialiai deklaravo kovą prieš neteisėtą žodžio laisvės slopinimą internete.
Žodžio laisvė
Tuo tarpu Europoje veikia reguliuojanti sistema „Digital Services Act“ (Skaitmeninių paslaugų aktas – SPA), kuri numato griežtas socialinių medijų turinio priežiūros ir skaidrumo normas. JAV požiūriu, tai yra žodžio laisvės slopinimas ir informacijos sklaidos kontrolė. Šie įstatymai ką tik buvo pritaikyti Elono Musk‘o platformai „X“. Europos Komisija skyrė E. Muskui 120 mln. eurų baudą už SPA reglamento pažeidimą. Vienas iš punktų – ES pareikalavo duomenų apie „X“ vartotojus. Atsakydamas į tai E. Muskas net paragino likviduoti ES.
JAV administracija tokius Briuselio veiksmus įvertino kaip „amerikietiškos žodžio laisvės cenzūrą“, šios platformos priežiūra ir turinio ribojimu. Amerikiečių nuomone, ES reguliavimas varžo laisvą kalbėjimą ir teisę į saviraišką. Vašingtonas į tai sureagavo aukščiausiu lygiu. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio EK žingsnį pavadino puolimu prieš amerikiečių įmones. J. D. Vance‘as teigė, kad tai yra išpuolis prieš „amerikietišką laisvės sampratą“, kuri akcentuoja minimalų turinio reguliavimą internete. Europos Komisijos „X“ paskirtą baudą D. Trumpas pavadino „bjauria“.
Ši situacija demonstruoja platesnį JAV ir ES požiūrių skirtumą į interneto platformų reguliavimą.
ES reikalauja didesnės atsakomybės ir skaidrumo, nes taip siekiama užkirsti kelią, anot Briuselio, „žalingam turiniui ir dezinformacijai“. Tuo tarpu JAV administracija nuosekliai laikosi „naujojo žodžio laisvės“ diskurso – mažesnis valstybės kišimasis ir reguliavimas, didesnė individualių vartotojų autonomija interpretuoti faktus ar reiškinius priimtinu būdu.
Šie skirtumai atskleidžia gilią požiūrių prarają. ES rūpi „medijų poveikis visuomenei“, ji deklaruoja, kad žodžio laisvė svarbi, bet kartu diegia griežtą atsakomybę už veiksmus socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu JAV žodžio laisvės koncepcija šiame kontekste remiasi minimalios piliečių kontrolės principu net jei tai reiškia mažesnį dezinformacijos reguliavimą.
Iššūkis Lietuvos piliečiams
O dabar keliaujame link mums svarbaus dalyko. Būtina atkreipti dėmesį į svarbią aplinkybę. Šie ir 2026 metai – itin palankus laikas šiam konfliktui ir, kalbant D. Trumpo terminais, jis turi geras kortas. Artėjant 2026 m. pasaulio futbolo čempionatui, kuris vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, natūraliai iškils vizų problema ir tai, be abejonės, tampa tarptautiniu klausimu, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai liečia ir lietuvius. Bet tai – gerokai platesnė problema, ne tik tų, kurie norės važiuoti į JAV stebėti futbolo rungtynių.
JAV administracijos planai palies ir būrį Lietuvos piliečių, kurie buvo ir tebėra įsijautę į vienos tiesos administratorių vaidmenį.
Daug metų mums buvo aiškinama, kad faktų tikrintojai esą yra demokratijos sargai, interneto sveikatos sargybiniai ir „objektyvūs“ tiesos arbitrai. Dabar JAV nusprendė, kad žmonės, kurie dirba „fact-checking“, „content moderation“, „trust & safety“ ir kitose „kovos su dezinformacija“ srityse nebegaus JAV vizų. Nei naujų, nei atnaujinimų. Kodėl? Nes tai oficialiai prilyginta cenzūrai. Kiek tokių žmonių yra?
Po to, kai Feisbuko savininkas Markas Zuckenbergas buvo priverstas minimalizuoti cenzūrą savo tinkle, ir Lietuvoje mes matėme profesionalių faktų tikrintojų viešas išpažintis bei nusivylimus. Kelios jaunos moterys teigė, kad dirbo už pinigus, o dabar tos pajamos nuplaukė. Faktų tikrintojus turi ir jų veiklą dabar viešai demonstruoja didieji Lietuvos naujienų portalai, o 2023 m. rudenį Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija tapo Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (International Fact Checking Network, IFCN) nare.
Mes dabar nežinome, ar naujoji JAV vizų išdavimo tvarka bus taikoma tik konkretiems asmenims, o gal ir visai toje veikloje dalyvaujančioje organizacijai?
Tai yra naujas JAV konsulinės politikos elementas, kuris, remiantis oficialiais JAV valstybės departamento dokumentais ir pranešimais, nurodo nebeišduoti JAV vizų tiems užsieniečiams, kurie dirba su turinio moderavimu, faktų tikrinimu, dezinformacijos stebėsena ar panašiomis veiklomis.
Tai reiškia, kad žmogus, dirbantis turinio moderavimo ar „trust & safety“ srityje – net jei jo darbas yra susijęs su kovos su neapykanta ar neteisėtu turiniu prevencija – gali būti laikomas „cenzūruojančiu“ ir netekti galimybės gauti JAV vizos. Vizos neišduodamos ir tiems, kurių veikla būtų traktuojama kaip „amerikiečių žodžio laisvės cenzūra“. Tai gana abstrakti sąvoka ir kol kas sunku pasakyti, kaip plačiai ji bus taikoma praktikoje, bet visi, kas yra susidūrę su JAV pareigūnais vizų klausimais, puikiai žino, kad su jais juokai menki.
Sankcijos cenzūruotojams
Tačiau yra ir kitas daug įdomesnis bei labiau intriguojantis niuansas. JAV vizų ir saugumo politikos reformos numato, kad net bevizį režimą turinčių šalių (angl. Visa Waiver Program) turistai privalės pateikti iki penkerių metų socialinių tinklų istoriją. Ką tai reiškia? Tai privalomas reikalavimas pareiškėjams pateikti penkerių metų socialinių tinklų istoriją, kuri turi būti pateikta kartu ir su telefono numeriais, el. pašto adresais sąrašais ir kitais duomenimis.
Atrodo, kad po šiuo kūju gali patekti ne tik mūsų propalestinietiški aktyvistai, bet ir dabartiniai „vienos tiesos“ šaukliai, žodžių nesirenkantys, antiamerikanizmu trykštantys ir atvirai JAV prezidentą įžeidinėjantys politikos komentatoriai, bet ir plati educated / vaccinated bendruomenė, kuri per Covid pandemiją net ragino sukurti pragarą nesiskiepijantiems. Ši politika būtų taikoma visoms vizų kategorijoms, įskaitant H-1B (technologijų specialistams) – daugeliui Europos ir kitų šalių piliečių, dirbančių technologijų bendrovėse ar su skaitmeniniu turiniu susijusiose srityse.
Svarbu pabrėžti, kad šie reikalavimai dar neįsigaliojo, bet siūlomas dokumentas dabar yra aptarimų stadijoje ir jis gali būti baigtas vasarį.
Galbūt jame bus padaryta kažkokių korekcijų, bet žinant prezidento D. Trumpo strateginį nuoseklumą ir jo administracijos politinę valią, esminių pokyčių tikėtis būtų naivu.
Juolab, kad D. Trumpo administracija tai pristato kaip būtinas nacionalinio saugumo priemones – siekiant nustatyti, ar asmuo gali kelti grėsmę arba turi priešiškų pažiūrų prieš JAV vertybes.
Kas toliau? Kairioji Europos spauda, pavyzdžiui, britų „The Guardian“ rašo, kad ši politika labiau atitinka kontrolės, o ne žodžio laisvės paradigmas. Tai esą gali sukelti neigiamą efektą, nes žmonės, bijodami prarasti galimybę keliauti arba dirbti JAV, gali pradėti užsiiminėti savicenzūra, vengti tam tikrų temų.
ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės jau viešai kritikavo D. Trumpo administracijos vizų politikos aspektus. Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kalbėjo, kad Europa turi siekti didesnio saugumo savarankiškumo, o ne būti traktuojama kaip antraeilė teritorija Amerikos ideologiniame konflikte.
ES diplomatai dažnai nurodo, kad žodžio laisvė yra svarbi tiek JAV, tiek ES, tačiau akcentuoja, kad socialinių medijų reguliavimas, dezinformacijos stebėsena ir skaidrumo reikalavimai nėra cenzūra, tai daroma siekiant „apsaugoti demokratines bendruomenes nuo žalingų veiklų“, tačiau kas tos žalingos veiklos, dažniausiai konkrečiai neįvardijama.
Galimą naują JAV vizų išdavimo tvarką kritikuoja tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, pavyzdžiui, „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, „Index on Censorship“. Jos teigia, kad tokios priemonės gali sukelti „grėsmę žodžio laisvei“ ir būti panaudotos siekiant bausti žmones už teisėtą kritiką.
Kaip bebūtų, kol kas abi pusės tęsia savo politikos trajektorijas: JAV administracija griežtina vizų išdavimo taisykles ir siekia liberalizuoti žodžio laisvę, o ES toliau siekia griežčiau reguliuoti technologijų platformas ir socialinės medijos turinį. Tačiau akivaizdu, kad naujausias JAV ir ES ginčas dėl žodžio laisvės nėra vien tik pastarųjų mėnesių reikalas, jis atskleidžia gilų vertybinių, teisinių ir politinių sistemų skirtumą.
Nors ir kalba panašiais žodžiais, bet JAV ir ES yra partneriai, kurie labai skirtingai supranta demokratijos ir laisvės principus.
Galiausiai, jei abi pusės nesugebės rasti bendros kalbos – o tai labai tikėtina, šis konfliktas gali dar labiau gilėti ir paveikti kitas tarptautinio bendradarbiavimo sferas.
„netikėtai užaštrino klausimą“
Rusicizmas „zaostril vopros“. Jei kas paaiškintų, ką tai reiškia, būtų galima tai ir lietuviškai pasakyti.
„aštriai kritikavo“
Ostro kritikoval. Ar angliškai sakoma „sharply criticised“? 🙂 Natūralus lietuviškas posakis būtų „smarkiai kritikavo“.
„tam, kad sumenkintų politinių oponentų nuomones“
Žodis „tam“ tokiuose sakiniuose atsirado tik sovietmečiu, rusiškam „dlia togo“ (dedamo prieš „štoby“) imituoti. Lietuviškai čia užtenka „kad“, o senovinė lietuviška konstrukcija vadinosi tikslo naudininkas ir čia būtų „oponentų nuomonėms sumenkinti“ (be jokių jungtukų).
„administracijos planai palies ir būrį Lietuvos piliečių“
Kosnutsa. Lietuviškai sakyčiau „paveiks“.
„kaip plačiai ji bus taikoma praktikoje“
Kak široko ona budet primeniatsa na praktike. Lietuviškai sakyčiau „kiek iš tikrųjų ji bus taikoma, ar vykdoma“.
„kas yra susidūrę su JAV pareigūnais vizų klausimais“
Stalkivalis. Lietuviškai susiduria, pavyzdžiui, automobiliai, o apie pareigūnus sakyčiau „kas yra kreipęsi“, „kas yra bendravę, dirbę“ ir pan.
„pradėti užsiiminėti savicenzūra“
Zanimatsa samocenzuroi. Lietuviškai sakyčiau be gudravimų „imti save cenzūruoti“.
Daugumai straipsnio minčių pritariu.
Koks čia dar Vido blūdas? Jis dievina Vencą, kuris pagyrė Rusiją, kad čia YRA žodžio laisvė. Cha cha cha… O štai Lietuvoje jos per maža, sako Vidas. Ir viskas. Nukirsta kaip kirviu. Kova su dezinformacija – atgyvenęs reikalas, tarsi sako jis. Tokių pareigūnų neileidžia į JAV (?). O Pozicija platina tokį briedą… Kodėl?