Stebėdami Lietuvos kultūros ir meno lauką, mes matome visų spalvų ir rūšių veidmainystės bei melagysčių paletę. O ko mes nematome?
Konkrečių ir viešų menininkų prisipažinimų, atvirai sakančių, kad malu š… ir kuriu tik dėl projektinių pinigų. Projektų rašymas užima daug laiko, bet kai išmoksti ir nusitiesi tiltus su reikiamais žmonėmis, tai yra pakankamai geras ir sotus gyvenimo būdas. Tai yra nepatogi tiesa, kurią puikiai žino daugelis.
Tačiau mokesčių mokėtojas turi teisę garsiai klausti: „Ar mano pinigai panaudojami mano ir visos visuomenės naudai?“ Ir čia reikalingi ne migloti išvedžiojimai, o labai konkretūs atsakymai, aiškūs skaidrumo, atskaitomybės ir svarbiausia – rezultatų vertinimo standartai bei kriterijai.
Bet koks finansavimas, taip pat ir meno, privalo turėti KPI – pagrindinius veiklos rodiklius, kuriais yra matuojama sukuriama vertė, įvertinamas rezultatas ar pažanga siekiant užsibrėžtų ar įsipareigotų tikslų. Jeigu visuomenė nori išlaikyti eksperimentinį meną, jo finansavimo mechanizmai turi būti labai skaidrūs ir visiškai vieši.
Daugiau čia.
Vidas Rachlevičius straipsnelyje su „Politikuojančio SOCIALISTINIO meno ypatumais” vakarykščio ir šiandienino lansberginio durnių laivo CHALTŪROS „MENE” „patriotiškai NUSILYGINO”…
Palyginimui su šiandieniniu „vakarietiškai kapitalistiniu menu” ir šį „meną” atstovaujančiais CHALTŪRININKAIS („meno profesorius” Lansbergis Vyka.., Valinskų šeimynėlė, Mamontovas, Tapinas, Šurajevas…), belieka priminti kaip iš tiesų atrodė Lietuvos SOCIALISTINIS MENAS su „savo socialistiniais ypatumais”, kurio atstovai buvo S. Nėris, Vaižgantas, Justinas Marcinkevičius, P.Cvirka…, Kipras Petrauskas, Daunoras, Virgilijus Noreika.., Dvarionas, Klova,Tallat Kelpša, Juzeliūnas, Raudonikis, Gorbulskis…, Donatas Banionis, Budraitis, Adomaitis…, Žalakevičius, Tuminas…
ataušk, galvą įkišk į Norilsko lydymo katilą, nurimk…. Vaižgantas (1869-1933) – „socialistinis menininkas”? Kipras Petrauskas – „socialistinis estrados atlikėjas”?
Eik tu savo komunizmo keliu. Komunyzdink iš čia. Komentarų neberašyk.
Na ne. Čia jau kvepia pirmu porevoliuciniu dešimtmečiu SSSR, kai buvo daug entuziazmo išmokyti proletarus kurti meną planingai . Nesiduoda menas kuriamas nei pagal planą, nei už pinigus, kad ir tiksliai skaičiuojamus. Jei kalbame apie tikrą meną „iš nieko”, o ne populiarių, madingų modelių pritaikymą ir tiražavimą.