Lietuvos visuomenė ir jos reakcijos į įvairius įvykius man primena vandeninių čiuožikų elgseną. Įmeti akmenuką į vandenį – įvyksta koks nors didelį rezonansą sukeliantis įvykis – visi puola čiuožti paviršiumi. Pačiuožinėja, pačiuožinėja, vanduo nustoja raibuliuoti ir čiuožikai aprimsta.
Aistras sukeliančios naujienos Lietuvoje dažniausiai gyvuoja vos kelias dienas. Kas tai buvo, kodėl, kokias išvadas reikėtų padaryti, ko galėtume iš to pasimokyti – niekam nerūpi, visi laukia naujų raibuliavimų.
Taip atsitiko ir su youtuberio IShowSpeed apslankymu Lietuvoje. Visi tą greitą informacinį maistą suvartojo, pašalino iš organizmo ir laukė naujos porcijos, o mūsų greito informacinio maisto restorane pasiūla – milžiniška. Jokių platesnių debatų apie svarbiausią dalyką – mūsų mentalitetą – nekilo, nes neatsirado tų, kurie būtų pajėgūs juos inicijuoti. Juk mes vandens čiuožikai, ar ne?
Ką atskleidė ta istorija? Mūsų mentalitetą, kurį kažkada yra taikliai apibūdinęs Arvydas Šliogeris (1944–2019), iškilus lietuvių filosofas: esu tik pasiklydęs valstietis! Mes nuolat matome, kad ir žiniasklaida, ir valdžia, ir didelė dalis visuomenės yra susipykę su sveiku protu ir nebesugeba adekvačiai suvokti tikrovės.
Tokie dalykai neatsiranda tuščioje vietoje, tai yra kolektyvinio mąstymo degradacijos dalis. Mes matome su gerokai prabangesnėmis dekoracijomis atgimusią avietinės spalvos švarkų ir baltų kojinių kultūrą – naujuosius lietuvius 2.0, kurie įsivaizduoja esą europiečiai. Žiūrint geografiškai – gal, bet jie – tik elementaraus buitinio chamizmo ir žmogiško nepraustaburniškumo kultūros atstovai. Ir to klaikaus mentaliteto negali užmaskuoti nei plastinės operacijos, nei garsių dizainerių rankinės, nei brangūs automobiliai – plūgo rankenos kyšo iš visų kišenių. Tai – jau dominuojantis mentalitetas ir naujojo mąstymo anomalijos.
Susireikšminimas ir noras būti pastebėtais bet kokia kaina yra viena iš siekiamybių, tačiau niekas garsiai nepasako, kad dauguma mūsų „žinomų žmonių“ yra tik viešos karikatūros. Šis mąstymas ir kultūra praktiškai sudaro dabartinės Lietuvos tapatybę ir lemia valdžios sprendimus. Tai įrodė ir IShowSpeed apsilankymo istorija. Didžioji Lietuvos problema yra ta, kad turime dideles protiškai bejėgiškų žmonių grupes, kurios tiesiog nepajėgios išmintingai valdyti valstybę, dalyvauti vertybiniuose debatuose, nei apskritai ką nors prasmingo nuveikti visuomenės labui.
Red. pastaba: visas tekstas tik Vido Rachlevičiaus puslapio prenumeratoriams.
Čia nepraleisiu progos pastebėti, kad mano mėgstamas autorius truputėlį šauna pro šalį, nes A.Šliogerio pasisakymas, kad neva esu tik pasiklydęs valstietis yra paradoksalia forma išsakytas pozityvus įsivertinimas arba net savigyros aktas, koketuojant su M.Heidegeriu, kuris yra sakęs, kad joks filosofas nežino daugiau apie būtį nei girdintis rugio grūdo dygimo krebždėjimą valstietis. Taigi, žodis „ valstietis“ filosofijoje, juolab fundamentaliojoje ontologijoje atsispindi truputėlį kitaip nei politologiniame diskurse ar žurnalistinių apibendrinimų sferoje. Plačiau apie tai: Edvardas Čiuldė. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizijos. – Kultūros barai, 2013, Nr. 12.
https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2013~1407397796139/J.04~2013~1407397796139.pdf
Yra tokių žodžių, kurie, nors nebūdami rusiški, skamba tarsi rusišku akcentu ištarti. Vienas iš tokių žodžių yra „mentalitetas“. Parašyta „mentalitetas“, o tarsi girdėtum sakant „mintalicietas“. Toks gudrus 1989-ųjų žodis.
„Buitinis chamizmas“ irgi panašiai skamba, kaip pažodinis vertimas iš „bytovoje chamstvo“. 1990-ųjų dvasingumas 2.0.
Ko gero Autorius sutapatina Lietuvos visuomenę su jos atspindžiu populiariausiame portale. Ir , nepalyginęs kaip yra kitur, daro vilčių nepaliekančius apibendrinimus. Jotūberius apsilankė, sukėlė portale furuorą – ir po poros dienų liko užmirštas kaip nebuvęs. O kaip turėtų būti kitaip? Kaip atrodo tas visuomenės etalonas kuriam privalome atitikti – ir kas čia baisaus jei kartais paimame ir neatitinkame? Laisvi gi žmonės, o ne europinio vaikų darželio auklėtiniai
Yra tokių žodžių, kurie, nors nebūdami rusiški, skamba tarsi rusišku akcentu ištarti. Vienas iš tokių žodžių yra „mentalitetas“. Parašyta „mentalitetas“, o tarsi girdėtum sakant „mintalicietas“. Toks gudrus 1989-ųjų žodis.
„Buitinis chamizmas“ irgi panašiai skamba, kaip pažodinis vertimas iš „bytovoje chamstvo“. 1990-ųjų dvasingumas 2.0.