Vidas Rachlevičius. Kaip inteligentai tapo dvasios driskiais (2)

J. Stacevičiaus (LRT) nuotr.

Ankstesnė valdžia veikė sumaniai ir žvelgė į priekį, todėl, kalbant karo terminais, įvairių manevrų ir paskyrimų pagalba sugebėjo užsiimti strategines aukštumas.

Visų pirma, praktiškai likviduotas žiniasklaidos finansavimo neutralumas, o kultūros finansavimą kontroliuoja „konservatoriams“ lojalios interesų grupės. Tai ir yra vadinamųjų kultūrininkų protestų esmė, nes jie bijo, kad tos schemos gali būti peržiūrėtos. Šios sritys yra papirktos valdiškais, o tiksliau – visų mokesčių mokėtojų pinigais ir tarnauja ne plačiajai visuomenei, idėjų ir nuomonių sklaidai, o iš esmės – vienai partijai.

Daugiau čia.

3 KOMENTARAI

  1. Nemanau, kad „inteligentai visuomenės dvasios driskiais”. Visuomenėje, kurioje viską lemia pinigai, inteligentai tiesiog tyli, nes jų balsas nuslopsta prieš piniguočių balsą.

    8
    6
    • Tai ką daryti? Sukelti spalio revoliuciją ir išžudyti piniguočius? Ar į Sibirą išvežti?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...

Vladimiras Laučius. Kaip Rusija laimi, atimdama protus

Rusija buvo mūsų sąjungininkė, o dabar kažkodėl tapo prieše. Maždaug taip viename britų žurnalo „The Spectator“ komentare, kurio...

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...