Šiomis dienomis įvyko keli nedidukai, plika akimi nematomi poslinkiai, Lietuvos, kurią pažįstu, kuri mano.
Pirma. Patvirtintas Valstiečių ir visuomenininkų bendras sąrašas, kitaip vadinamas Ramūno ir Igno. Realios politinės jėgos sąjunga su visuomenine – taip pat realiais, žinomumą ir tuo pačiu – autoritetą užsitarnavusiais visuomenininkais.
Žinoma, galima abejoti – nėra „Šeimos maršo“ įkvėpėjų ir organizatorių. Taip. Tenka apgailestauti dėl tokio jų sprendimo – dalyvauti savotiškoje politinėje rusiškoje ruletėje – kuris iš politikų „šoumenų“ iššaus – Žemaitaitis, Gražulis, Uspaskish. Šaunaus, tačiau beatodairiško avantiūrizmo kelio. Politinių partijų reitingai kol kas negailestingi pažadinusiai agresyviai genderizmo atakuojamą, iš nuostabos sustingusią Lietuvą.
Antra. Tiems kas įdėmiai sekė įvykius turėjo neprasprūsti Ramūno Karbauskio vieša žinutė dėl Nacionalinio susivienijimo – „Valstiečiai“ nemato galimybės koalicijai su neparlamentine partija. Tai reiškia – svarstymo iniciatyva buvo. Ramūno, Igno, NS? Aišku viena – bandymas būti kartu vyko.
Trečia. NS sąrašą ves Vytautas Sinica. Atsargiai galima daryti prielaidą – partija pasuko lankstumo link? Ar tai tik politinės jėgos apsimestinis manevras?
Ko gero nerasite Lietuvoje kitos tokios partijos, kuri visą savo egzistavimo laikotarpį kurtų sąvastį ne tik taip reikalinga mums Lietuvos idėja, bet ir įnirtingais, politinės agresijos kupinais atsiribojimais nuo potencialių sąjungininkų ir rinkėjų – pamokymais, kritika, pareiškimais. Ir jei NS viduje subrendo mintis keistis, manau, vieni kitus galime tik sveikinti.
O dabar pabandykime įsivaizduoti situaciją kurioje neveikia politiniai šoumenai – Remigijus, Petras, Viktoras, kai Valstiečiai, Igno atsivesti visuomenininkai, NS tampa vienu kūnu: atstovaujantys darbo ne Lietuvos elitui, o žmonėms idėją, reali, disponuojanti finansiniais resursais politinė jėga – Valstiečiai atstovaujantys viešąjį interesą, mokantys aukotis Igno visuomenininkai (pačio Igno juridinis intelektas).
NS – Lietuvos idėjos politinė jėga. Tokią matyčiau taip reikalingos lietuviams partijos politinę pilnatvę, pirmu lietuviškojo politinio proto pasireiškimu, kuriant atsvarą nuglobalėjusiems, tautos aukurą pakeitusiais pinigais dabartiniams cinikų politiniams susibūrimams.
