Aktorė Gina Carano iš teismo išėjo kaip žmogus, parodęs, kad net Holivude galima atsilaikyti prieš „woke“ ideologijos diktatą. Jos byla prieš „Disney“ ir „Lucasfilm“ baigėsi taikos sutartimi. Tokiose sutartyse paprastai būna numatyta ir kompensacija. Galiausiai atsitraukti teko ne jai, o tiems, kurie prieš ketverius metus aktorę išmetė lauk iš „Mandalorian“ serialo kaip nepageidaujamą personažą. „The Mandalorian“ yra legendinių „Žvaigždžių karų“ („Star Wars“) visatos serialas, kurį kuria „Lucasfilm“ ir transliuoja „Disney+“. Dabar tie patys aktorę pasmerkę žmonės jau kalba apie „gerbiamą kolegę“ ir netgi užsimena apie galimą bendrą darbą ateityje. Holivude tokie posūkiai nevyksta be priežasties – čia tylus atsiprašymas.
Visa ši istorija prasidėjo 2021-aisiais, kai Carano socialiniuose tinkluose paskelbė keletą nepolitkorektiškų įrašų, nukreiptų prieš „cancel“ kultūrą. Iš visų labiausiai cituotas buvo jos „Instagram Stories“ įrašas, kuriame ji pateikė istorijos pamoką – palyginimą tarp šiuolaikinio ideologinio supriešinimo ir to, kaip totalitarinės sistemos praėjusiame amžiuje kurstė kaimynus neapkęsti vieni kitų. „Dauguma žmonių nežino, kad iki nacių kariuomenei užgrobiant valdžią, kaimynai mušdavo, persekiojo ir žudydavo žydus… ne valstybė, o kaimynai. Kaip tai skiriasi nuo neapykantos politiniams oponentams šiandien?“ – rašė aktorė. „Socialinio teisingumo“ stovyklos aktyvistams to užteko – jie paleido į darbą savo mėgstamiausią ginklą: per socialinius tinklus ir žiniasklaidą nuvilnijo šūkis „Fire Gina Carano“ (atleiskite iš darbo Giną Carano). „Lucasfilm“ nereikėjo nė savaitės – paskelbė, kad jos pasisakymai „nepriimtini“ ir kad su ja nebedirbs. Vaizdas, kaip kokioje viduramžių turgaus aikštėje – tik vietoj laužo buvo socialiniai tinklai.
Bet Carano 2024-aisiais padavė „Disney“ į teismą, kaltindama neteisėtu atleidimu ir diskriminacija dėl politinių pažiūrų. Į pagalbą atėjo E. Muskas – žmogus, kurio pavardė „woke“ stovyklai išvis yra keiksmažodis. Muskas finansavo aktorės ieškinį korporacijai. Tai reiškė, kad ji galėjo samdyti stiprią teisininkų komandą ir eiti į atvirą kovą su viena galingiausių pramogų industrijos korporacijų, nebijodama bankrutuoti vien nuo advokatų sąskaitų. Ši parama pakeitė jėgų pusiausvyrą. Įprastai tokiose situacijose žmonės nesikreipia į teismą vien dėl to, kad neturi lėšų kovoti prieš milžinišką studijos biudžetą. Muskui įsikišus, „Disney“ susidūrė su priešininke, kurios finansiniai resursai ir ryžtas buvo pakankami, kad byla įgautų pagreitį. Tai ir buvo momentas, kai korporacija suprato: ši istorija gali baigtis viešu dvigubų standartų atskleidimu, todėl geriau užbaigti ją taikiai.
Kai teismas atmetė „Disney“ bandymą bylą numarinti, tapo aišku, kad šįkart nebus įprasto scenarijaus, kai kaltininkais paverčiami tie, kurie drįsta mąstyti kitaip. Teismas pasakė aiškiai: korporacijos neturi teisės bausti žmones už politines pažiūras pagal dvigubus standartus. Dar daugiau – „Disney“ buvo įpareigota atskleisti kitų „Žvaigždžių karų“ aktorių atlyginimus ir kontraktus. Dvigubi standartai pasimatė tada, kai paaiškėjo, kad Pedro Pascal, aktorės Carano kolega, dar 2018 m. viešai lygino JAV nelegalių migrantų sulaikymo centrus su nacių koncentracijos stovyklomis ir net panaudojo klaidinančią nuotrauką. Rezultatas? Nulis pasekmių. Jo politinės pažiūros buvo „teisingos“. Carano pažiūros – „neteisingos“.
Dabar ši istorija baigėsi taikos sutartimi. „Lucasfilm“ išleido švelnų pareiškimą apie „profesionalią, kolegų gerbiamą“ Carano ir užsiminė apie bendradarbiavimo galimybę ateityje. Iš tų pačių žmonių, kurie ją prieš ketverius metus viešai išmetė už tvoros, tai skamba kaip pripažinimas, kad gal vis dėlto suklydo. Šios taikos sutarties sąlygos neatskleidžiamos, bet pagal JAV pramogų industrijos praktiką galima spėti, kad Carano gavo solidžią piniginę kompensaciją – tikėtina, kelių milijonų dolerių dydžio. Vien už prarastus kontraktus „Mandalorian“ ir galimuose kituose „Žvaigždžių karų“ projektuose suma galėjo siekti vieną ar du milijonus. Dar reikėtų pridėti reputacinę žalą, prarastas galimybes ir „Disney“ motyvą užbaigti bylą greitai, kad viešai neišlįstų nepatogūs dvigubų standartų įrodymai.
Tai ženklas, kad „woke“ mašina vis labiau stringa. Žmonės pavargo nuo progresyvizmo spektaklių. Žiūrovai nori gerų istorijų, įdomių personažų ir tikrų emocijų, o ne „ideologiškai patikimos“ kūrybos.
Tekstas iš Valdo Sutkaus veidaknygės
Šaunu!
Sveikas protas nemirė. Buvo tik užmigęs.