Valdas Sutkus. „Taurus“ raketos – kaip sustabdyti Putiną per 15 dienų

Vakarų valstybės pranešė, kad nuo šiol neberiboja Ukrainos galimybių vakarietiškais ilgojo nuotolio ginklais smogti į taikinius bet kur Rusijos gilumoje. Vokietija taip pat paskelbė, kad pagaliau perduos Ukrainai raketas „Taurus“.

Kaip būtų tikslingiausia šias raketas panaudoti ir koks būtų galimas efektas? Žinoma, „Taurus“ raketas galima panaudoti prieš Rusijos karinius dalinius, ryšių punktus, oro uostus, ginklų sandėlius, kitus karinius objektus. Tačiau Rusijos karinės mašinos gyvastis iš esmės laikosi ant naftos ir naftos produktų, įskaitant biudžeto pajamas už eksportą. O efektyviausia sankcija – ne koks nors naftos kainos apribojimas, kaip iki šiol, bet naftos infrastruktūros fizinis sunaikinimas, kuriam raketos „Taurus“ puikiai tinka.

Todėl dirbtiniam intelektui daviau užduotį išanalizuoti, kaip galima būtų šias raketas panaudoti prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas: kiek tokių gamyklų pavyktų sunaikinti, kiek raketų tam reikėtų ir kokį poveikį tokia kampanija turėtų. Teko su dirbtiniu intelektu kiek paplušėti, tačiau galiausiai jis pateikė konkrečią skaičiais pagrįstą analizę. Gilinantis į detales, dirbtinis intelektas palaipsniui labai išsiplėtė, duomenų pateikė gausybę, įskaitant ne tik pačių gamyklų, bet ir vamzdynų, siurblinių sunaikinimą, įvertino įvairių skirtingų variantų ekonominį efektą. Tačiau dėl vietos stokos čia įdedu trumpąjį variantą (nors visgi gavosi gan ilgas tekstas).

Šios analizės skaičių ir faktų „rankiniu būdu“, pagal pirminius šaltinius netikrinau, taigi, už juos asmeninės atsakomybės neprisiimu ir palieku ją Silicio slėnio technomilijardieriams – DI kūrėjams. Taigi, kaip sakoma, „už kiek pirkau, už tiek ir parduodu“. Jei šį įrašą pamatys kas nors iš karo ir ekonomikos ekspertų, būtų labai įdomus jų vertinimas. Tuo pačiu patikrintume ir dirbtinio intelekto patikimumą.

Vokietijos raketos „Taurus“ – tai sparnuotosios raketos, sukurtos bendradarbiaujant Vokietijai ir Švedijai, skirtos taikiniams naikinti dideliu atstumu, ypatingai gerai ginamose teritorijose. Jos skrenda žemai virš žemės, prisitaikydamos prie reljefo, kad būtų kuo sunkiau aptinkamos. Jų navigacijos sistema leidžia išlaikyti nepriklausomumą nuo GPS – tai reiškia, kad net jei GPS būtų blokuojamas, raketa pasieks taikinį naudodama žemėlapio duomenis. Patikimai apeina Rusijos S-300/S-400 oro gynybos sistemas. Puikiai tinka gelžbetoninėms konstrukcijoms, talpykloms, vamzdynams. Jei Ukraina gautų raketas „Taurus“, galėtų smogti Ufos, Samaros, Kazanės, Saratovo ar net Maskvos apylinkių infrastruktūros objektams.

Techninės „Taurus“ savybės

• Nuotolis: 500–600 km.
• Greitis: subgarsinis, labai žemas skrydžio aukštis (sunku aptikti radarais).
• Krovinių tipai: gali nešti įvairias kovines galvutes, įskaitant specialias kovines galvutes betoninei infrastruktūrai naikinti.
• Paleidimo platforma: paleidžiamos iš lėktuvų

Kiek Rusijos naftos perdirbimo gamyklų (NPG) gali būti pasiekiamos ir sunaikinamos „Taurus“ raketomis, atsižvelgiant į jų veikimo nuotolį – 500–600 km? Pagal įvairius šaltinius, Rusijoje iš viso veikia apie 30–35 pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos. Iš jų apie 15 gamyklų yra „Taurus“ raketų veikimo nuotolyje nuo Ukrainos teritorijos ribų. Tai sudaro apie 40–45 proc. visų Rusijos pagrindinių NPG. Šios gamyklos sudaro reikšmingą dalį kuro tiekimo pietinei Rusijai ir okupuotoms teritorijoms. Jos palaiko logistiką Donbase, Kryme, Rostove, Krasnodare, taip pat tiekia kurą armijai Ukrainos fronte, gamina naftos produktus eksportui. Kelios gamyklos (Tuapse, Volgogradas) turi ypatingai didelį pajėgumą ir strateginę svarbą – jas sunaikinus, smūgis būtų milžiniškas. Jei būtų sunaikintos visos „Taurus“ raketomis pasiekiamos Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, būtų eliminuota apie 69 mln. tonų metinio perdirbimo pajėgumo, t. y. apie 24,6 proc. visos Rusijos naftos perdirbimo apimties. Mažesnės gamyklos – lengvesni taikiniai, bet ir poveikis mažesnis. Vis tik jos gali būti logistikos mazgai, degalų sandėliai, regioninės tiekimo grandinės. Labiausiai tikėtinas gamyklų atstatymo laikas: nuo 2 iki 4 metų. Mažesnės gamyklos galėtų būti suremontuotos per 1,5–2 metus. Strateginės, didelio pajėgumo gamyklos (Tuapse, Volgogradas, Ilskaya) – 3–4 metų laikotarpyje, o gal ir niekada, jei karas tęsis ir sankcijos liks (daugumos gamyklų įranga yra technologiškai sudėtinga ir Vakarų gamybos, o šios įrangos tiekimui į Rusiją yra įvestos sankcijos).

Šiuo metu vienintelis esamas „Taurus“ raketų paleidimo būdas Ukrainoje yra įmanomas iš turimų dar sovietinių lėktuvų Su-24, kurie jau buvo pritaikyti britų „Storm Shadow“ raketoms. Remiantis naujausiais prieinamais duomenimis, Ukrainos karinės oro pajėgos šiuo metu turi apie 13 orlaivių Su-24, įskaitant Su-24M (atakos versija) ir Su-24MR (žvalgybinė versija). Alternatyva būtų – gauti kitus vakarietiškus lėktuvus, kurie jau pritaikyti „Taurus“ raketoms (pvz., Švedijos „Gripen“ arba Vokietijos ir kitų Europos šalių turimi „Tornado“ ir „Eurofighter“, Ispanijos turimi „Hornet“). 2024 m. rugsėjį Švedija jau yra paskelbusi apie numatomą galimybę ateityje Ukrainai perduoti „Gripen“ naikintuvus. 2025 m. pradžioje Europos valstybės disponuoja apie 190 kovinės parengties lėktuvų, galinčių paleisti „Taurus“. Dominuoja vokiški „Tornado“ ir švediški „Gripen“; Ispanijos „Hornet“ – dar vienas variantas.

Kiek raketų reikia sunaikinti vienai gamyklai?

Tai priklauso nuo objekto dydžio ir struktūros:

• NPG nėra vienas pastatas – tai visa sistema: reaktoriai, distiliacijos bokštai, rezervuarai, vamzdynai.
• Norint gamyklą paralyžiuoti ilgam laikui, reikia pažeisti kelis esminius mazgus:

o pagrindinį reaktorių (FCC),

o kuro distiliacijos bokštus,

o talpyklas,

o vamzdynų sankryžas,

o elektros skirstyklas.

Realiai reikia apie 3–5 taiklių smūgių vienai gamyklai. Bet, atsižvelgiant į oro gynybą, klaidas, reikia planuoti 6–8 raketas vienai gamyklai. Bendras poreikis: 15 gamyklų, 6-8 raketos vienai gamyklai, iš viso: 90-120 raketų. Vokietija turi apie 600 Taurus raketų, tad perduoti Ukrainai 100–150 raketų būtų strategiškai nebūtų problema, jei būtų politinė valia. Tikėtinas „Taurus“ numušimo rodiklis: pagal analitikų duomenis (RUSI, RAND, Oryx) panašių į „Taurus“ raketų „Storm Shadow“ Rusija numuša 10–20 proc. „Taurus“ dar sudėtingesnė, tad tikėtina sunaikinimo norma būtų 5–15 proc. Taigi, jei paleidžiamos 100 raketų, tai 85–95 pataikytų į taikinį. Rusija neturi patikimų priemonių apsaugoti savo giluminės infrastruktūros nuo „Taurus“ raketų, nes oro gynyba nepritaikyta žemam raketų skrydžio aukščiui ir dideliam atstumui,

Ukraina turi apie 13 orlaivių Su-24. Iš jų realiai atakoms galėtų būti naudojama 10 vienetų. Vienas Su-24 gali nešti vieną „Taurus“ raketą, teoriškai 2 – bet tai mažai tikėtina karo sąlygomis (svoris virš 1,4 t). Tad planuojama po 1 raketą vienam lėktuvui per misiją. Tikslus skaičius: 15 naftos perdirbimo gamyklų (kaip suskaičiuota anksčiau). Reikia maždaug 100–120 raketų, kad užtikrintų reikšmingą žalą (6–8 raketos vienai gamyklai). Jei 8 vienetai Su-24 dalyvautų atakoje vienu metu, tai viena atakos banga – 8 raketos. 100–120 raketų reikštų 13–15 tokių bangų. Minimalus rotacijos laikas vienam Su-24 yra apie 12–16 val. tarp misijų (paruošimas, užtaisymai, skrydis, paleidimas, grįžimas, techninis aptarnavimas po skrydžio, naujas užtaisymas). Optimalus scenarijus: jei būtų nuolatinė 10 lėktuvų rotacija, visa „Taurus“ ataka galėtų būti įvykdyta per 12–15 dienų. Jei Ukraina taikys lėktuvų maskavimą, mobilumą ir rotaciją, realiausias lėktuvų numušimo scenarijus – 5–10 proc. netekčių, t. y. kampanija sėkmingai įmanoma. Ukraina galėtų įvykdyti pilną 100–120 „Taurus“ raketų ataką per 2 savaites, naudodama 8–10 aktyvių Su-24 lėktuvų su 1 misija per dieną kiekvienam, logistiškai ir taktiškai kruopščiai planuodama smūgius bangomis. Tai reikštų, kad kiekvieną dieną – viena ar dvi gamyklos išeina iš rikiuotės. Tai būtų aukšto lygio strateginė operacija, kurios poveikis Rusijos logistikai – katastrofiškas, frontui – paralyžiuojantis, karo ekonomikai – ilgalaikis ir žlugdantis.

Bendra patenkančių į 600 km „Taurus“ veikimo nuotolio spindulį naftos perdirbimo įmonių metinė gamyba – 69 mln. t (25 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų). Modeliuojama, kad, panaudojus 90-120 „Taurus“ raketų, Ukrainai pavyksta visiškai išjungti šį pajėgumą mažiausiai dvejiems metams (žalos lygis „totalus“ didžiosioms gamykloms, „sunkus“ vidutinėms gamykloms). Skaičiavimuose taikome:

• Atstatymo kaina – 200 mln. EUR už kiekvieną sunaikintą milijoną tonų metinio gamybos pajėgumo (įranga, pastatai, infrastruktūra, aplinkosauginis tvarkymas).
• Nepagaminto kuro vertė – 650 EUR/t (2025 m. kombinacija: dyzelinas + benzinas + aviacinis kuras; IEA vidurkis).
• Eksporto dalis – 40 proc. visos šių gamyklų produkcijos
• Atstatymo laikas – tikėtini 24 mėn. visoms gamykloms (optimistinis atstatymo horizontas, jei Rusija apeitų sankcijas naftos perdirbimo įrangai).
• Logistikos netektys – papildomi kaštai, kurių neveikianti perdirbimo grandis sukelia gynybai, žemės ūkiui, transportui ir t. t.; vertiname konservatyviai 15 proc. nuo vidaus degalų deficito vertės.

Tiesioginė atstatymo kaina 69 mln. t×200 mln. EUR = 13,8 mlrd. EUR Ši suma apima technologinių bokštų, krekingo kolonų, katalizatorių krosnių, siurblių, elektros pastočių pakeitimą, naujų rezervuarų statybą (vienas 100 000 m³ rezervuaras – 25 mln. EUR), taršos likvidavimą (Europos patirtis – apie 4 proc. bendrų projekto kaštų). Kadangi dauguma įrangos yra vakarietiškos kilmės, „apėjimo importas“ iš Kinijos ar Indijos būtų lėtas ir brangus – panašaus masto projektai Vidurio Rytuose užtrunka apie 30 mėn.

Nepagaminto kuro vertė per 24 mėn. 69 mln. t × 2 m. × 650 EUR/t = 89,7 mlrd. EUR. Ši vertė yra prarastos vertės vidaus rinkai dydis. Rusija turėtų: importuoti dyzeliną (ko praktiškai nedaro), vežti žalią naftą 2 000+ km iki kitų gamyklų, didinant logistikos išlaidas (geležinkeliais – apie 100 EUR/t), kariniam sektoriui skirti prioritetą, sukeliant deficitą civiliniame sektoriuje.

Eksporto pajamų netekimas – 89,7 mlrd. EUR × 0,40 = 35,9 mlrd. 2016–2021 m. Rusija eksportuodavo ~110 mln. t naftos produktų per metus, iš kurių 45 proc. – dyzelinas; 2024 m. šis kiekis jau sumažėjo 16 proc. dėl dronų smūgių. Po „Taurus“ kampanijos Rusija prarastų apie 12–14 mln. t dyzelino metinį eksportą – Azijos pirkėjams tai reiškia kitų tiekėjų paiešką, Rusijai – valiutos srauto kritimą.

Logistikos ir gynybos efekto nuostoliai. Rusijos kariuomenė fronto zonoje vidutiniškai sunaudoja 4 800–5 500 t dyzelino per parą (tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai). 25 proc. degalų gamybos minusas reiškia: papildomus vežimus iš tolimų gamyklų (virš 1 000 km), 20 mln. EUR per mėn. papildomą geležinkelio ir cisternų kainą, padidėjusią aviacijos kuro paklausą kitose gamyklose, verčiant stabdyti tepalų ir mazuto gamybą. Konservatyviai šiuos netiesioginius nuostolius vertiname 15 proc. nuo vidaus degalų vertės: 89,7 mlrd. EUR × 0,15 = 13,5 mlrd. EUR. Įtraukta: logistika, papildomas transportas, rezervinių generatorių dyzelino pirkimas, karinio rezervo sandėliavimo kaštai.

Bendra dviejų metų žala: tiesioginiai gamyklų atstatymo kaštai – 13,8 mlrd. eurų, nepagamintas kuras – 89,7 mlrd. eurų, prarastas eksportas – 35,9 mlrd. eurų, netiesioginės logistikos/operacinės netektys – 13,5 mlrd. eurų. Iš viso – 152,9 mlrd. eurų. Tai dviejų metų laikotarpio nuostoliai, kol gamyklos vėl pasieks (jei išvis pasieks) prieš ataką turėtą pajėgumą. Jei atstatymas užsitęstų, žala proporcingai didėtų (apie 4 mlrd. EUR per papildomą mėnesį). 2024 m. visas Rusijos federalinis biudžetas pajamų gavo apie 270 mlrd. EUR, taigi, „Taurus“ kampanija kainuotų virš 55 proc. vienerių metų biudžeto pajamų.

Išvada ir rekomendacijos

„Taurus“ kampanijos balansas:

• 152,9 mlrd. EUR žala Rusijos biudžetui, įmonėms ir karo logistikai.
• 120 mln. EUR Vakarų investicija į raketų paketą (120 vnt.).
• 1 000:1 žalos-kaštų koeficientas lyginant su raketų kaina.
• Atstatymo terminas virš 24 mėn., per kurį Rusijos frontas ir civilinis transportas patirtų nuolatinį degalų deficitą.

Skaičiai rodo, kad „Taurus“ kampanijos karinio poveikio vertė daug kartų viršija sąnaudas ir teikia Vakarams tiesioginį strateginį dividendą: pigi priemonė stipriai sumažinti agresoriaus karo potencialą, priversti perskirstyti išteklius ir trumpinti karo trukmę. Konservatyviu vertinimu, apytikslė tikimybė, kad minėtų 25 proc. NPG sunaikinimas privers Maskvą sutikti su ugnies nutraukimu ir pradėti derybas – apie 30–40 proc. Rekomendacija: nedelsiant parengti 120–150 „Taurus“ raketų partiją perdavimui Ukrainai, su NATO žvalgybos ir techninės integracijos parama. Tai būtų operacija, kurią istorija vadins „logistikos lūžiu kare“ – ir žingsniu link pergalės.

Veidaknygė