Valdas Sutkus. „Progresyviųjų“ ruporas „The New York Times“ gavo bylą už diskriminaciją, dėl to paties teisme ir „Google“

Auka – baltasis vyras

2026 m. gegužės 5-oji gali tapti viena tų datų, kai ilgai pūstas ideologinis balionas pirmąsyk rimtai trinkteli į teismo salės sieną. JAV Lygių užimtumo galimybių komisija (EEOC) padavė į teismą „The New York Times“ – vieną įtakingiausių Amerikos kairiosios žiniasklaidos simbolių už tai, kuo ši stovykla dešimtmečius kaltino kitus: diskriminaciją dėl rasės ir lyties. Tik šįkart auka – baltasis vyras, ilgametis šio laikraščio darbuotojas, pretendavęs į nekilnojamojo turto skyriaus redaktoriaus pavaduotojo vietą. Jis liko už borto ne dėl kvalifikacijos stokos, o todėl, kad neatitiko laikraščio „įtraukties“ ir „įvairovės“ politikos.

„New York Times“ istorijos esmė – ne vienas personalo skyriaus sprendimas, o sistema, kurią laikraštis pats propagavo metų metais. Nuo 2017 m. „Times“ viešai skelbė įvairovės ataskaitas, rūšiuodamas darbuotojus ir vadovus pagal rasę bei lytį. 2021 m. plane „A Call to Action“ (Kvietimas veikti) įrašyta, kad iki 2025 m. juodaodžių ir lotynų amerikiečių dalis vadovaujamose pareigose padidės 50 procentų. Ten pat – kad įvairovės lūkesčiai bus įausti į vadovų vertinimą ir atlyginimą, o kiekvienai laisvai pareigybei reikės „įvairaus“ kandidatų sąrašo bei „įvairios“ vertinimo komisijos.

Svarbus momentas tas, kad į teismą kreipėsi ne pats darbuotojas, o EEOC. Federalinė agentūra atvirai stoja prieš kairiosios spaudos vėliavnešį. EEOC vadovė Andrea Lucas, beje, viešai paragino baltaodžius vyrus teikti skundus dėl rasinės ir lytinės diskriminacijos.

Konkreti istorija paprasta, bet, JAV sąlygomis, gana aštri. Konkurso į pareigybę sąlygose reikalauta nekilnojamojo turto, būsto rinkos, dekoro, dizaino ir architektūros straipsnių redagavimo patirties. Minėtas darbuotojas „Times“ dirbo nuo 2014 m., turėjo darbo verslo skyriuje patirtį, redagavo nekilnojamojo turto temas, vadovavo žmonėms ir laimėjo daugiau kaip dvidešimt įvairių žurnalistikos apdovanojimų. Tačiau į finalinį ketvertą jis nepateko. Į finalą pateko balta moteris, juodaodis vyras, azijietė moteris ir mišrios rasės moteris. Baltųjų vyrų – nė vieno. Galiausiai išrinkta mišrios rasės moteris, kuri net neturėjo reikalautos nekilnojamojo turto žurnalistikos patirties.

Vertina ne pagal kompetenciją, o pagal lytį ir rasę

Taip gaunasi, kai įmonė vertina žmones ne pagal kompetenciją, o pagal rasę, sieja vadovų atlyginimą su jų darbuotojų „įvairove“ ir reikalauja „įvairių“ kandidatų sąrašų. O jeigu siekiama padidinti ne baltųjų ir moterų dalį, tai akivaizdi pasekmė – sumažinti baltųjų vyrų dalį. Tai paprasta aritmetika. „Times“ kategoriškai atmeta Trumpo administracijos EEOC kaltinimus, kaip politiškai motyvuotus, aiškindama, kad „EEOC stipriai nukrypo nuo įprastos praktikos“, tačiau konkrečių teiginių ir pateiktų faktų apie diskriminaciją nekomentuoja.

Jeigu „Times“ atveju diskriminacija slypi popierizme, tai „Google“ atveju, viena iš kompanijos direktorių ją išsakė garsiai. Marco Meieris, beveik trylika metų išdirbęs „Google“ reklamos komandoje, 2025 m. kovo mėn. Niujorko federaliniame teisme padavė ieškinį prieš „Google“ ir buvusią vadovę Martą Martinez. Pagal jo pareiškimą, Meieris sudarė didžiausią reklamos sandorį „Google“ istorijoje – su „Apple“. Vadinasi, kalbame ne apie vidutinį darbuotoją, o apie žmogų, atvedusį strateginį klientą.

Cituojami Martinez žodžiai turėtų kabėti ant kiekvienos „lygių galimybių“ kontoros sienos: „Moterys mano komandoje turi geresnių vadovavimo gebėjimų ir yra geriau pasirengusios“, o vyrai esą „pernelyg agresyvūs ir konkurencingi“. Apverskite tą sakinį: vietoj „moterys“ įrašykite „vyrai“ ir žmogus iškart būtų sudraskytas. Bet kai panieka nukreipta į vyrus, tai vadinama „progresu“. Be to, Martinez visai savo komandai (moterims ir vyrams) kaip kalėdinę dovaną nupirko metinę narystę „Step-Up“ organizacijoje, palaikančioje tik moteris vadovaujamose pareigose. Vyrams – narystė klube, kuriame jie nepageidaujami. Tokių spalvingų detalių net specialiai nesugalvosi.

Skaičiai tokie pat tiesmuki. Pradžioje Martinez devynių pavaldinių grupėje buvo septyni vyrai ir dvi moterys; vėliau santykis apsivertė – septynios moterys ir du vyrai. 2022 m. „Google“ Amerikos regiono padalinyje į direktoriaus pareigas paaukštinta keturiolika darbuotojų, iš jų trylika moterų. Galiausiai Meieris buvo atleistas prisidengiant pareigybės panaikinimu, o jo pareigos, klientai ir pavaldiniai buvo perduoti moteriai. „Google“ kaltinimus neigia, Marta Martinez išvis nieko nekomentuoja, tačiau platesnis klausimas lieka kaboti ore: kaip apskritai atsirado kultūra, kurioje lytis ir rasė tapo svarbesnės už kompetenciją ir rezultatą?

Įstatymas pradėtas taikyti visiems vienodai

„Times“ ir „Google“ – garsiausi atvejai, bet toli gražu ne vieninteliai. 2026 m. balandžio 10 d. Teisingumo departamentas paskelbė pirmąjį sprendimą pagal naują kovos su federalinių rangovų sukčiavimu civilinių teisių srityje programą: pasaulinė technologijų milžinė IBM sutiko sumokėti daugiau kaip 17 mln. dolerių už neteisėtą DEI politiką (Diversity, Equity, Inclusion, – įvairovė, lygybė, įtrauktis), taikytą vykdant federalines sutartis. Logika paprasta: rangovas, pasirašęs sutartį su valstybe, patvirtino, kad laikosi antidiskriminacinių reikalavimų, bet iš tikrųjų jis jų nesilaikė, vadinasi, mokesčių mokėtojų pinigai paimti apgaulės būdu. Kovo 19 d. Ilinojaus „Planned Parenthood“ – vienas didžiausių JAV abortų klinikų tinklų ir ilgametis kairiosios stovyklos finansinis ramstis – sumokėjo 500 tūkst. dolerių už tai, kad darbuotojai buvo skirstomi pagal odos spalvą į privalomus rasinius būrelius, o per DEI mokymus baltaodžiai buvo užsipuolami už pačią jų odos spalvą, dalis papildomų poilsio dienų buvo suteikiama tik juodaodžiams.

Kai vadovui įdiegiama prievolė ne ieškoti stipriausio kandidato, o konstruoti statistinę lentelę pagal lytį ir rasę, tai jis ima žmones matyti ne kaip darbuotojus, o kaip spalvotas figūrėles dėlionėje. Kai vadovo atlyginimas pririštas prie DEI „progreso“ jo vadovaujamame kolektyve, tai darbuotojų talentas pasidaro antraeiliu dalyku. Tokia sistema negali būti neutrali, nes jos pradinė prielaida – kaltė pagal rasinę kilmę ir teisė pagal lytinę tapatybę. Tai jau ne kas kita, kaip minkštasis korporacinis maoizmas su personalo skyriaus vadovo šypsena.

Trumpo administracija nepriėmė jokio naujo įstatymo. Visos šios bylos remiasi tuo pačiu 1964 m. Civilinių teisių aktu – tuo pačiu, kuris kažkada buvo kairiųjų kovos vėliava. Įstatymas tas pats. Pasikeitė tik vienas dalykas: jis pradėtas taikyti visiems vienodai. Tikroji lygybė reikalauja vienodo mato visiems. Geras darbuotojas turi kilti pareigose todėl, kad gerai dirba. Geras vadovas – todėl, kad pasirenka gerai dirbančius darbuotojus ir moka vadovauti.