Į pensiją išėjęs kariuomenės karininkas perspėja, kad abi pusės pasitikėjimo prasme pradeda „nuo minus 1 000“, todėl procesas išlieka itin trapus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį perspėjo, kad trapios paliaubos tarp JAV ir Irano gali būti ant žlugimo ribos.
„Sakyčiau, kad paliaubos yra tarsi pacientas, prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, kai gydytojas įeina ir sako: „Pone, jūsų mylimas žmogus turi maždaug 1 proc. tikimybę išgyventi“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, išreikšdamas gilų skepticizmą dėl dabartinės diplomatijos ateities.
Šie komentarai pasirodė po to, kai D. Trumpas atmetė Irano remiamą pasiūlymą nutraukti JAV blokadą ir atidėti sudėtingesnes derybas dėl Teherano branduolinės programos.
„Turiu planą. Iranas negali turėti branduolinio ginklo“, – Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
Jis taip pat teigė, kad JAV pareigūnai manė, jog Iranas anksčiau buvo sutikęs atsisakyti savo sodrinto urano atsargų – vieno pagrindinių derybų reikalavimų. Tačiau naujausiame Irano atsakyme apie tai neužsimenama, todėl Vašingtone kilo susirūpinimas, kad Teherano pozicija galėjo pasikeisti.
Tuo pat metu D. Trumpas užsiminė, kad nesutarimai Irano vadovybėje gali apsunkinti derybas, apibūdindamas režimo frakcijas kaip susiskaldžiusias į „nuosaikiuosius ir bepročius“.
Ši situacija pabrėžia, kaip greitai dabartinės paliaubos gali žlugti ir kaip sparčiai JAV galėtų grįžti prie karinių veiksmų, jei diplomatija žlugtų.
Jei derybos su Iranu nutrūktų, JAV galėtų greitai atnaujinti smūgius Irano kariniams pajėgumams. Analitikų teigimu, kampanija prasidėtų nuo raketų sistemų, karinio jūrų laivyno ir vadovavimo tinklų atakų, o vėliau pereitų prie prieštaringiau vertinamų taikinių.
Derybininkai vis dar siekia preliminaraus pagrindų susitarimo – vieno puslapio dokumento, kuris taptų atspirties tašku platesnėms deryboms dėl Irano branduolinės programos ir galimo sankcijų švelninimo. Tačiau didelis abipusis nepasitikėjimas daro procesą itin trapų.
„Mes nepradedame nuo nulio“, – „Fox News Digital“ sakė į pensiją išėjęs armijos pulkininkas Sethas Krummrichas, buvęs Jungtinio štabo planuotojas ir dabartinis „Global Guardian“ viceprezidentas. „Abi pusės pradeda nuo minus tūkstančio, nes nė viena visiškai nepasitiki kita. Tai bus labai sudėtingas procesas.“
Įtampa dar labiau išryškėjo ketvirtadienį, kai aukšto rango JAV pareigūnas patvirtino, kad amerikiečių pajėgos smogė Irano Kešmo uostui ir Bandar Abaso miestui – svarbioms vietoms netoli Hormūzo sąsiaurio.
Smūgis vienam iš Irano naftos uostų buvo surengtas praėjus dviem dienoms po to, kai Iranas paleido 15 balistinių ir sparnuotųjų raketų į JAE Fudžeiros uostą, sukeldamas Persijos įlankos sąjungininkų pasipiktinimą. Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir Jungtinio štabo vadovas generolas Danas Caine’as anksčiau šią savaitę teigė, kad ši ataka neperžengė paliaubų pažeidimo ribos.
D. Trumpas ne kartą perspėjo, kad jei derybos žlugs, JAV gali atnaujinti Irano bombardavimą. Tačiau bet kokia eskalacija greičiausiai vyktų etapais – pirmiausia būtų siekiama sunaikinti Irano gebėjimą projektuoti karinę galią regione, o vėliau smūgiai galėtų būti išplėsti į jautresnius taikinius.
Jei derybos žlugtų, atsinaujinęs konfliktas greičiausiai taptų „kova dėl eskalacijos kontrolės“, sakė į pensiją išėjęs oro pajėgų generolas leitenantas Davidas Deptula. Pasak jo, Iranas siektų didinti spaudimą neišprovokuodamas režimui pavojingų atsakomųjų veiksmų, o JAV mėgintų atimti iš Teherano likusius svertus.
„Pajėgumai, kurie atsidurtų dėmesio centre, būtų tie, kuriuos Iranas naudoja spaudimui regione: balistinės ir sparnuotosios raketos, oro gynybos sistemos, jūrinio smūgio pajėgumai, vadovavimo ir kontrolės tinklai, IRGC infrastruktūra, įgaliotinių paramos kanalai ir su branduoline programa susiję objektai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Irano revoliucinės gvardijos korpusą.
„Karinis tikslas būtų ne tiek bausti Iraną, kiek atimti iš jo priemones eskalacijai“, – pridūrė jis.
„Prezidentas D. Trumpas turi visas kortas ir išmintingai laiko atviras visas galimybes, kad Iranas niekada negalėtų turėti branduolinio ginklo“, – „Fox News Digital“ sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales.
Su Pentagonu iš karto susisiekti dėl komentaro nepavyko.
Vienas iš pirmųjų taikinių galėtų tapti Irano greitaeigių katerių flotilė Hormūzo sąsiauryje – svarbi Teherano strategijos dalis, leidžianti grasinti pasaulinei laivybai viename svarbiausių energetikos koridorių pasaulyje.
Karinis ir terorizmo analitikas bei jūrų pėstininkų veteranas RP Newmanas teigė, kad ankstesnių smūgių metu palikti didžiąją dalį šio laivyno nepažeistą buvo klaida.
„Mes sunaikinome tik šešis jų laivus“, – sakė jis. „Jiems dar liko apie 400.“
Maži, greitai judantys laivai yra pagrindinė Irano asimetrinės jūrų strategijos dalis. Jie gali persekioti komercinius tanklaivius ir JAV karines jūrų pajėgas, todėl atnaujintos kampanijos atveju greičiausiai taptų prioritetiniu taikiniu.
Didžioji dalis Irano karinės struktūros taip pat išlieka nepaliesta.
Newmanas sakė, kad „buvo nukauta mažiau nei vienas procentas IRGC karių“, todėl didelė dalis pajėgų vis dar gali vykdyti operacijas. Jo vertinimu, grupuotę sudaro nuo 150 iki 190 tūkst. narių.
Tačiau, pasak Krummricho, smogti IRGC yra daug sudėtingiau nei pašalinti aukščiausią vadovybę.
„Tai nėra tiesiog lyderių grupė viršuje, kurią gali eliminuoti“, – sakė jis. „Per 47 metus ši struktūra persmelkė visus visuomenės lygius.“
Į pensiją išėjęs admirolas Markas Montgomery, Demokratijų gynimo fondo Politikos instituto vyresnysis bendradarbis, teigė, kad Vašingtonas galėtų dar labiau didinti ekonominį spaudimą prieš plėsdamas karinius veiksmus.
„Buvo galima visiškai sunaikinti Chargo salą“, – sakė Krummrichas, turėdamas omenyje pagrindinį Irano naftos eksporto terminalą Persijos įlankoje. „Tačiau planuotojai nusprendė, kad jūrų blokada gali turėti tą patį efektą.“
Iranas ir toliau eksportuoja naftą per slaptus laivybos tinklus ir pervežimus iš laivo į laivą. Tanklaivių stebėjimo duomenys rodo, kad pastarosiomis savaitėmis milijonai barelių vis dar pasiekė rinką.
Pasak „The Washington Post“, CŽV analizė parodė, kad Iranas gali atlaikyti tokį spaudimą dar tris ar keturis mėnesius, kol susidurs su rimtesnėmis ekonominėmis problemomis.
Lieka klausimas, kiek JAV kampanija galėtų plėstis, jei pradinis spaudimas nepriverstų Teherano nusileisti.
Dar prieš paliaubas D. Trumpas perspėjo, kad JAV gali „visiškai sunaikinti“ Irano elektrines, naftos infrastruktūrą ir pagrindinius eksporto centrus, tokius kaip Chargo sala, jei susitarimas nebus pasiektas.
„Iš karto to nedarote“, – sakė Montgomery, apibūdindamas smūgius dvejopo naudojimo infrastruktūrai kaip kraštutinį žingsnį, priklausantį nuo Irano atsako.
Tokie smūgiai kelia rimtų teisinių ir operacinių problemų.
„Jeigu ant taikinio yra 500 žmonių, jūs negalite tiesiog smogti“, – sakė Newmanas.
Tokie sprendimai taip pat kelia didelę politinę ir teisinę riziką, ypač dėl galimos tarptautinės reakcijos.
Be to, plataus masto infrastruktūros naikinimas galėtų sukelti ilgalaikį nestabilumą, jei Iranas būtų pastūmėtas į vidinį žlugimą.
„Trumpuoju laikotarpiu tai gali padėti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mums visiems tektų su tuo gyventi“, – sakė Krummrichas. „Kai patraukiate šį svertą, iš esmės stumiate Iraną prie bedugnės krašto.“
Valstybės žlugimas galėtų sukurti žlugusios valstybės scenarijų kitoje Hormūzo sąsiaurio pusėje – regione, kuriame ginkluotos grupuotės, dronai ir raketos veiktų nekontroliuojamai viename strategiškai svarbiausių pasaulio vandens kelių.
Net kai kurie dažniausiai aptariami kariniai variantai, pavyzdžiui, Irano labai prisodrinto urano konfiskavimas, būtų itin sudėtingi.
„Tai daug sunkiau, nei atrodo“, – sakė Montgomery.
Tokia operacija greičiausiai užtruktų mėnesius ir pareikalautų inžinierių, technikų, sunkiosios kasimo technikos bei tūkstančių JAV karių, užtikrinančių nuolatinę oro paramą.
„Kai pradedi visa tai planuoti, tampa aišku, kad tai reikalauja milžiniškų resursų ir yra ne šiaip didelės, o ekstremalios rizikos operacija“, – sakė Krummrichas.
foxnews.com
