Panašu, kad Britanija yra pakeliui į Gazos problemos sprendimą. Nebereikės nei taikos derybų, nei tarptautinių konferencijų. Užteks britų teismų sprendimų. Nes paaiškėjo, jog pakanka vienos moters prastos savijautos, kelių gražių žodžių apie „šeimos gyvenimą“ ir stebuklingojo Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK ) 8 straipsnio. Dabar Gazos gyventojams belieka susiskaičiuoti Britanijoje jau esančius giminaičius, o advokatams – parengti pažymas, kad be viso giminės medžio tie vargšai giminaičiai nebegali Britanijoje normaliai kvėpuoti, miegoti, valgyti ir apskritai dalyvauti britų visuomenės gyvenime.
Pareikalavo įleisti į šalį 18 giminaičių
Byla atrodo kaip satyra, ir pats gyvenimas parašė ją geriau už bet kokį humoristą. Gazoje anksčiau gyvenusi, bet Britanijoje prieglobstį jau gavusi moteris su vaikais pareikalavo įleisti į šalį 18 giminaičių: tėvus, brolį su žmona ir keturiais vaikais, vieną seserį su keturiais vaikais, kitą seserį su vyru ir trimis vaikais. Šeimos susijungimo sąvoka čia buvo ištempta taip plačiai, kad į ją tilpo beveik visas kaimas. Trūko tik dėdžių ir tetų, kurie pareiškėją vaikystėje vaišino saldainiais ir kaimyno, kuris kadaise paskolino druskos.
Vidaus reikalų ministerija prašymą iš pradžių atmetė. Dar buvo likę pareigūnų, manančių, kad valstybė turi sienas, o žodis „šeima“ nereiškia kiekvieno žmogaus, kurį tik galima rasti bendroje vestuvių dalyvių nuotraukoje. Tačiau teismas šį senamadišką požiūrį pataisė. Pirmosios instancijos teisėjas nusprendė, kad moters psichikos sveikata dėl nerimo, susijusio su Gazoje likusiais giminaičiais kenčia taip smarkiai, jog jų neįleidimas sukeltų „nepateisinamai žiaurias“ pasekmes pareiškėjai. Aukštesniojo tribunolo teisėja paliko šį sprendimą galioti.
Taip šiuolaikinė britų teisė padarė stulbinantį medicinos atradimą: aštuoniolikos giminaičių buvimas šalia yra būtina vienos moters blogos savijautos gydymo priemonė. Brolis veikia kaip antidepresantas. Jo žmona – kaip raminamieji. Sesers vyras tikriausiai atstoja psichoterapeutą. Keturiolika vaikų ir kitų šeimos narių sudaro palaikomąją terapijos grupę, kurios išlaidas privalo padengti žmogaus sveikatai jautrus britų mokesčių mokėtojas. Teismui prireikė viso aštuoniolikos žmonių rinkinio. Matyt, šeimos psichologinė terapija Britanijoje veikia tik pilnos komplektacijos principu: jeigu trūksta vieno svainio arba dviejų sūnėnų, gydomasis poveikis iškart išgaruoja.
Vadovaujantis sveiku protu čia reikėtų iškelti labai paprastą klausimą. Ar tikrai suaugusi moteris, saugiai gyvenanti Britanijoje, nepajėgia normaliai funkcionuoti be visų aštuoniolikos giminaičių? Atsakymas akivaizdus. Žmogus gali sunkiai išgyventi artimųjų padėtį karo zonoje. Gali jausti nerimą. Vis dėlto šie jausmai nesukuria teisės importuoti visą išplėstinę giminę į kitą valstybę ir pateikti sąskaitą tos valstybės mokesčių mokėtojams.
Teismas vieno žmogaus nerimą pavertė vizomis visai jo šeimai
Britų teismas pasirinko kitą logiką. Jis vieno žmogaus nerimą pavertė vizomis visai jo šeimai, liūdesį – leidimu gyventi, o šeimos ilgesį – socialinio būsto paraiška visiems atvykėliams. Tai iš tiesų pažangi sistema. Normaliose valstybėse imigrantas turi atitikti priimančios šalies taisykles. Pažangioje Britanijoje jos pačios taisyklės turi atitikti imigranto emocinę būklę.
Teismas puikiai žinojo ir materialines bylos aplinkybes. Dauguma atvykėlių nekalba angliškai. Britanijoje jau gyvenanti moteris gali apgyvendinti tik savo tėvus. Likusiems 16 vietos nėra. Ji pati negali jų išlaikyti. Teisėjas pripažino, kad šeimai reikės viešųjų lėšų. Tai reiškia, kad jiems reikės skirti nemokamą būstą, pašalpas, mokesčių mokėtojai turės apmokėti jų sveikatos išlaidas, vaikų mokymąsi mokyklose. Kitaip tariant, teismas matė visą būsimą sąskaitą ir ramiausiai nusprendė perduoti ją mokesčių mokėtojams – žmonėms, kurie nei šios šeimos kvietė, nei už tokį sprendimą balsavo.
Britų mokesčių mokėtojų savijautos teismas, suprantama, netyrė. Jiems psichologo pažymos neprireikė. Jų paskirtis šioje sistemoje gerokai paprastesnė: tyliai dirbti, mokėti mokesčius ir džiaugtis, kad pinigai skiriami progresyvių teisėjų humanizmui finansuoti.
EŽTK 8 straipsnis paverstas taranu, kuriuo daužomos valstybės sienos
EŽTK 8 straipsnis kadaise turėjo saugoti privatų ir šeimos gyvenimą nuo valstybės kišimosi. Britų žmogteisių pramonė pavertė jį taranu, kuriuo daužomos valstybės sienos. Šiaip jau imigracijos taisyklės gali reikalauti turėti pajamų, sugebėjimą pačiam apsirūpinti būstu, anglų kalbos mokėjimo. Tačiau visa tai skirta paprastiems mirtingiesiems. Kai į salę įžengia 8 straipsnis, kiti įstatymai mandagiai pasitraukia į šalį, o „šeimų susijungimas“ iškart tampa plačiu greitkeliu.
Žinoma, kiekviena byla nagrinėjama individualiai. Ši frazė ir yra žmogteisių industrijos mėgstamiausias migdantysis preparatas. Kiekvienas pareiškėjas gaus atskirą valstybės apmokamą advokatą. Kiekviena psichologinė kančia bus surašyta atskiroje pažymoje. Kiekvienas žmogteisių aktyvistas galės iškilmingai pareikšti, kad jokio visuotino migracijos kanalo nėra – tėra tūkstančiai nuostabiai sutampančių „individualių“ atvejų. Ir kaskart po keliolika Gazos arabų atvyksta į šalį. Kaip žinia, Britanijos teismų sistema garsėja savo precedento tradicija. Šis sprendimas dar nebūtinai yra tiesiogiai privalomas kitiems teismams, bet jis neabejotinai yra praktinis paruoštas veiksmų vadovas kitoms Gazos šeimoms bei jų advokatams. Kaip rašo leidinys „The Telegraph“, tai sprendimas, kuris kelia pavojų, kad „atsivers šliuzai“.
Įspūdinga matematinė progresija
Ir iš tiesų, grandinės tęsinį nuspėti nesunku. Atvyksta tos moters brolio žmona ir moters sesers vyras. Po kelių mėnesių paaiškėja, kad jie nepakeliamai kenčia be savo tėvų, brolių, seserų ir jų vaikų. Jų vaikai irgi jaučiasi prastai be senelių bei pusbrolių. Pateikiamos pažymos. Žmogteisių advokatai rašo prašymus ir skundus, už kurių parengimą sumoka britų mokesčių mokėtojai. Teismas nuolat sužino, kad emocijos ir vėl nepakeliamai sunkios. Juk būtų žiauru diskriminuoti kokį svainį vien todėl, kad pirmosios pareiškėjos šeimos medis jau užėmė pusę valstybės apmokamo viešbučio.
Teisingumas juk reikalauja lygybės pagal įstatymą visiems. Jeigu vieno žmogaus nerimas atveria sieną aštuoniolikai giminaičių, kito nerimas turi būti vertinamas ne mažiau pagarbiai. Kiekvienas naujas giminaitis tampa nauju migracijos inkaru. Kiekviena nauja šeimos šaka gauna savo 8 straipsnį, nemokamą psichologą ir advokatą. Matematinė progresija gali būti įspūdinga: vienas žmogus atsiveža aštuoniolika, iš tų aštuoniolikos keletas atsiveža dar po keliolika ir t. t. Taigi, pagal šį modelį visi Gazos arabai palaipsniui gali tvarkingai persikelti į Britaniją.
EŽTK 8 straipsnis tampa stebuklingu kilimu iš arabų pasakų. Kilimas skrenda iš Gazos tiesiai į Britaniją. Ant jo telpa motina, tėvas, brolis, seserys, jų sutuoktiniai, visų jų vaikai. Tilps ir visi kiti ateityje atsirasiantys giminaičiai, nes kilimas šiuo maršrutu skraidys reguliariai, jei tik nesibaigs EŽTK burtai. Skrydžių degalus apmoka britų visuomenė, maršrutą sudaro pačių britų žmogteisių aktyvistai, o teisėjas tik ištaria: sveiki atvykę.
Teisėjai priima sprendimus, kurių sąskaitas gauna kiti
Kai socialinio būsto eilė pailgės dar keliolika metų, valdžia greičiausiai paaiškins, kad problemą sukėlė ne masinė migracija, o nepakankamas britų jautrumas ir nepakankamas „įsitraukimas“. Kai savivaldybių biudžetai braškės, bus surengta keletas konferencijų apie didesnį integracijos finansavimo poreikį ir mokesčių didinimą. Kai mokyklose ir ligoninėse prireiks dar daugiau vertėjų, visuomenė bus paraginta švęsti didįjį kultūrinį praturtėjimą.
Britanija vis dar formaliai turi Parlamentą. Ji turi ministrus, pareigūnus ir rinkimus. Piliečiai netgi balsuoja tikėdamiesi, kad išrinkta valdžia sutvarkys migracijos politiką. Tai žavingas demokratinis paprotys, išlikęs iš laikų, kai rinkimų rezultatai dar turėjo ryšį su valstybės valdymu. Dabar pakanka vieno EŽTK straipsnio ir „teisingus“ mokslus universitetuose baigusių „progresyvių“ teisėjų, kad sveikas protas būtų padėtas į archyvą.
Tik štai Britanijos dešiniųjų partija „Reform UK“ žada, atėjusi į valdžią, išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos žmogaus teisių konvencijos. Ši partija dabar pirmauja apklausose pagal populiarumą. Parlamento rinkimai Britanijoje bus 2029 m.
Vieni lefčiaros urmu įveža palestiniečius į Britaniją, kiti lefčiaros dubasina čiabuvius palestiniečius jųjų žemėse.
O gal tai tie patys lefčiaros?
Ne Palestinos arabams, o Palestinos semitams.
Ten kariauja, bombarduoja, žudo civilius ir grūda į Europą. Spjaunama į JT Chartiją, Tarptautinę teisę – Hagos ir Ženevos konvencijas. Gal žinote, kodėl taip daroma? Kapsukės teisės prapiesoriams tai nerūpi – tik Žemaitaitis ir zuikių gaudymas Vilniaus trolikuose. Rusija, Baltarusija kaip sąjungininkė, kariauja prieš Ukrainą, o mūsų politikieriai su apsišaukėliais tuo pat metu rusifikuoja Lietuvą, ypač sostinę. Ką tai galėtų reikšti, a, mokslinčiai su dviem aukštaisiais mokslais ir dar didesniais moksliniais laipsniais? Menkinama Lietuvių kalba ir nesirūpinama bedarbiais, bet vežami darbuotojai iš Pakistano, Indijos ir Bangladešo, ir taip toliau, kodėl? Kodėl niekieno nerinktas KT aukščiau LR Konstitucijos ir Lietuvių tautos? Kodėl žmonės nelygūs Konstitucijai, nelygūs įstatymui? Kodėl sukurti klanai pagal profesijas, kilmę, Bolševikų partijos tęstinumą? Tad kam priklauso suverenitetas? Tautai ar KT, neaiškios reputacijos, nes turėta nederamų ryšių su okupaciniu režimu ir jo tęstinumu, nes nebūta desovietizacijos? Nebūta desovietizacijos ir įtvirtinta dvejopa teisė. Kodėl taip lengvai „Fundamentals of Soviet Law“ pakeisti į Neosovietijos fundamentus, įtvirtinta Oligarchinė dimokrtija su Monopoline rinkas ikanomika? Kas buvusiems Bolševikų partijos aktyvistams ir jų anūkams suteikė privilegijas ir viršenybes mūsų atžvilgiu? Marčioms, žentams ir meilužėms.
Geras komentaras.
..megsti kokteilius…..nuo ju galvele sopa.
…tai str.tokiems kaip Julijooooonas……vargsai palestinieciai ir kvaili europieciai….susivemt galima.
…pasirodo,tokie str.nera paveikus julijonams – savo varo,ir tiek….sakyk tokiems ka nori,nepades.
Kiek į savo kiemą gali priimti? Tuziną, du?
…o kam….
Kaip tai kam? Dėl būsimo judesio, nežinojai? Kad tai nepasikartotų…