Meras rodo ranka į svetimą būstą miesto centre, vaizdo kamera seka paskui mero rankos mostą. Balandžio 15-oji, mokesčių diena Amerikoje. Tai ta diena, kai pilietis turi sumokėti mokesčius ir todėl labai aiškiai pajunta valdininko ranką jo kišenėje. Zohranas Mamdanis pasirinko būtent tą momentą, kad nusifilmuotų prie milijardieriaus Keno Griffino apartamentų Manhetene ir paskelbtų apie naują mokestį brangiems būstams. Vaizdo įrašas per kelias dienas surinko milijonus peržiūrų. Niujorko meras bedė pirštu į savo politinį priešą prie to priešo namų durų.
Kas yra dabartinis Niujorko meras Zohranas Mamdanis? Gimęs Ugandoje, atvykęs su tėvais į JAV, užaugęs Niujorke kairiųjų aktyvistų šeimoje, koledže studijavęs afrikiečių kultūros studijas, paskui kūręs repo muziką, organizavęs streikus ir tapęs miesto asamblėjos nariu su Demokratinių socialistų partijos bilietu. Žmogus, kuris niekad gyvenime nedirbo jokio realaus darbo, nieko nesukūrė, tačiau rinkimų kampanijoje žadėjo apmokestinti „turtingesnius ir baltesnius“ rajonus. 2025-aisiais jis tapo jauniausiu miesto meru per šimtmetį.
Valdžia nebeadministruoja mokesčių, o organizuoja medžioklę
Jo pasirinktas taikinys Kenas Griffinas nėra koks nors atsitiktinis spekuliantas su dviem butais Brukline. Tai „Citadel“ įkūrėjas ir vadovas. „Citadel“ yra vienas didžiausių ir pelningiausių investicinių fondų pasaulyje, valdantis dešimtis milijardų dolerių turto. Įkurtas 1990-aisiais, jis tapo Volstryto galios simboliu – firma, kuri per tris dešimtmečius uždirbo investuotojams daugiau pelno nei beveik bet kuris kitas investicijų fondas istorijoje. Keno Griffino prabangūs apartamentai Mamdaniui tapo patogia dekoracija kalboms apie naujus „teisingesnius“ turto mokesčius. Meras aiškino, kad siūlomas naujas padidintas mokestis būtų taikomas prabangiam, daugiau kaip 5 mln. dolerių vertės būstui. Išverčiant iš socialisto kalbos į normalią žmonių kalbą: jeigu tu turi turto daugiau, negu tau valdžia leidžia tai, vadinasi, esi teisėtas valdžios grobis.
„Negalėjau patikėti tuo, ką matau.“ – sakė Griffinas. Mero vaizdo įrašą jis pavadino „šiurpiu ir keistu“ ir priminė, kad didelės draudimo verslo įmonės vadovas buvo nušautas vos keli kvartalai nuo jo namų. Pasak Griffino, kurstymas prieš sėkmę yra pavojingas. Tai diagnozė: kai valdžia rodo pirštu į konkretaus žmogaus namą, ji jau nebeadministruoja mokesčių, o organizuoja medžioklę.
Valdžia neskaičiuoja nuostolių
Panašų vaizdą Niujorkas jau matė. 2019-aisiais kairieji triumfuodami išvarė iš miesto „Amazon“ antrosios būstinės projektą. Jie šventė tai kaip pergalę prieš korporacinį godumą. Iš tikrųjų miestas prarado 25 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų, milijardų dolerių mokesčių srautą ir galimybę tapti rytinės pakrantės technologijų centru. Tos darbo vietos nuplaukė į Virdžiniją, kur jas priėmė su džiaugsmu. Niujorkas neapgailestavo, neskaičiavo nuostolių.
„Citadel“ operacijų vadovas Geraldas Beesonas padėjo ant stalo faktus: per penkerius metus korporacijos darbuotojai Niujorko miestui ir valstijai sumokėjo virš 2 mlrd. dolerių mokesčių. Pats Griffinas miestui paaukojo kelis šimtus mln. Ir svarbiausia – naujas „Citadel“ verslo projektas Niujorke: daugiau kaip 6 mlrd. dolerių investicija, apie 6 tūkst. darbo vietų statyboje, daugiau kaip 15 tūkst. nuolatinių darbo vietų Manhetene. Po Mamdanio teatro scenos visa tai pakibo ore. Beesono žodžiais, kompanija iš naujo vertins verslo galimybes Niujorke.
1 proc. miesto gyventojų sumoka 50 proc. Niujorko pajamų mokesčių
Steve’as Rothas – „Vornado Realty Trust“ vadovas – vienas didžiausių Niujorko nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų, Mamdanio vaizdo įrašą pavadino „bjauriu, nereikalingu triuku“ ir „neatsakingu bei pavojingu“. „Mes visi priblokšti, kad mūsų jaunasis meras surengė šį triuką prie Keno namų ir išstatė jį viešam pažeminimui“ – sakė Rothas ir pridūrė, kad 1 proc. miesto gyventojų sumoka 50 proc. Niujorko pajamų mokesčių. Šie žmonės yra didžiausi miesto darbdaviai ir filantropai, ir juos reikia ne medžioti, o girti ir jiems dėkoti. Rothas priminė „Amazon“ kaip precedentą ir pasakė tiesiai: „Šito neužglaistys trumpu nenuoširdžiu atsiprašymu.“
Bet Mamdaniui tai tikėjimas, kurio šaknys siekia gilius ideologinius klodus. Jo marksistiniame pasaulyje viskas paprasta: turtingas turi mokėti daugiau, paskui dar daugiau, paskui tiek, kiek reikia nuolat augančiai marksistų fantazijai išmaitinti. Jis yra sakęs, kad „milijardierių apskritai neturėtų būti“, ir tai jis sakė mieste, kuriame jų gyvena 123. Jo rinkimų platforma žadėjo 10 mlrd. dolerių mokesčių didinimą verslui ir turtingiesiems. Jis siūlo pakelti pajamų mokestį Niujorke aukščiau, nei bet kurioje kitoje JAV valstijoje. Tai jau ne mokesčių reforma – tai bausmė už sėkmę. Tai klausimas, kiek žmogui, apskritai, leidžiama turėti. O už kampo jau stovi turto konfiskacija.
Sprendimų pasekmės
Kapitalas tuo metu skaičiuoja. Per pastarąjį dešimtmetį Niujorko valstija dėl gyventojų migracijos prarado virš 100 mlrd. dolerių koreguotų bendrųjų pajamų. Vien per kelerius paskutinius metus daugiau kaip 125 tūkst. turtingų niujorkiečių persikėlė į Floridą. 2024-aisiais 1700 Niujorko milijonierių pakeitė adresą į kitą valstiją, dažniausiai į respublikonų valdomas Floridą ir Teksasą. Griffinas, kuris jau 2022-aisiais perkėlė „Citadel“ būstinę iš demokratų valdomos „progresyvios“ Čikagos į Majamį Floridoje, po Mamdanio vaizdo įrašo pateikė statybos leidimo prašymą keliais šimtais tūkstančių kvadratinių pėdų didesniam biurui Majamyje. „Neabejotinai priėmėme teisingą sprendimą“, – sakė jis – „per ateinantį dešimtmetį Majamyje sukursime kur kas daugiau darbo vietų – ir tai bus tiesioginė Niujorko mero klaidingo sprendimo pasekmė.“
Kairieji įsivaizduoja, kad kapitalas yra pririštas prie miesto kaip baudžiauninkas prie dvaro. Jie mano, kad pakaks pastatyti vaizdo kamerą prie turtuolio durų, pasakyti „duok teisingą dalį“, ir pinigų upės dar sparčiau tekės į miesto aruodą. Bet kapitalistas nėra baudžiauninkas. Kapitalistas turi lėktuvą, teisininkus, buhalterius ir kvietimus iš kitų valstijų. Jis skaičiuoja mokesčius, vertina riziką, tvarką ir pagarbą nuosavybei. Kai pamato, kad valdžia kūrėją paverčia į medžiojamą grobį – tiesiog išeina kitur.
Skaičiau, kad ir už Kalifornijoje, Floridoje, Masačiusetse ir kitose turtingose valstijose surinktus mokesčius statomos valstybinės mokyklos ir valstybinės ligoninės sunkiau ekonomiškai besiverčiančiose valstijose- Misisipėje, Luizianoje, Naujojoje Meksikoje, Vakarų Virdžinijoje ir kitur. Amerikiečiai žino, kas yra pilietinis solidarumas, gal todėl JAV yra galingiausia pasaulio valstybė. Pilietinis solidarumas nėra socializmas, tai yra valstybės išlikimo pagrindas.