Už Konstitucinį Teismą aukščiau tik dangus

Gediminas JAKAVONIS

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai mirgėjo Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo pavardė. Priežastis – Seimo valdantieji suabejojo, ar jis teisėtai, pasibaigus teisėjo kadencijai, tebeeina pirmininko pareigas. D.Žalimas pareiškė, kad tokias abejones reiktų vertinti kaip kišimąsi į KT veiklą. Jam pritardama opozicija paskubėjo apkaltinti valdančiuosius, kad šio klausimo kėlimas – tėra kerštas už tai, kad KT Agnės Širinskienės vadovaujamą laikinąją komisiją, tyrusią neskaidrius politikų ir verslo ryšius, tarp jų ir Landsbergių verslo peripetijas, pripažino neteisėta. Kai kurie teisininkai ir parlamentarai suabejojo, ar buvęs konservatorius D.Žalimas gali vadovauti KT apskritai, nes labai dažnai KT savo sprendimais rodo palankumą konservatoriams.

Kaip tokioje situacijoje reiktų vertinti KT ir jo pirmininko veiklą, „Respublika“ pakvietė pokalbiui profesorių Vytautą DAUJOTĮ.

– KT pirmininkas Dainius Žalimas – buvęs konservatorius, kuris, Rasai Juknevičienei einant krašto apsaugos ministrės pareigas, dirbo šios ministerijos juridiniame skyriuje. Žmogus, niekada nedirbęs teisėju, staiga tampa Konstitucinio Teismo pirmininku. Nors žodžiais atsiriboja nuo politikų, bet man jis labai panašus į konservatorių ir viso Landsbergių klano marionetę…

– Pirmiausia, toks žmogus turi dirbti visos Tautos labui, o ne atskiros partijos interesams. Viso pasaulio šalyse toks dalykas egzistuoja, bet ieškomas garbingas žmogus, turintis nepriekaištingą reputaciją. Tačiau pas mus šis žodis yra labai suveltas. Nesvarbu, kad žmogus prieš tai priklausė kokiai nors partijai, bet duodamas priesaiką jis pasižada, kad sąžiningai dirbs. Deja, Lietuvoje ankstesni klaniniai įpročiai, ankstesni ryšiai išlieka. Tą matome ir D. Žalimo situacijoje, nes jis dirba ne Lietuvai. Jis dirba ne Lietuvos labui, kaip skamba priesaikoje, bet teisėjų klanui arba kitų galingųjų klanui. Jis nesilaiko tų principų. Bėda, bet pas mus etika ir amoralus elgesys suprantamas kitaip. Jeigu nesėdėjai kalėjime, esi nekaltas, esi moralus ir turi reputaciją. Tačiau toks supratimas galioja ne eiliniams žmogeliams. Gaila, bet Lietuvoje egzistuoja klaninės struktūros.

– Kaip vertintumėte daugelio Lietuvos politikų pasisakymą, kad KT pas mus yra aukščiau už pačią Konstituciją? Prisiminkime kad ir šeimos apibrėžimo aiškinimo istoriją.

– Kad KT yra aukščiau už pačią Konstituciją, tą jau seniai paskelbė pats KT. Apie 2003-2004 metus, tuometinis KT pirmininkas Egidijus Kūris yra pasakęs, kad Konstitucijos yra tiek, kiek išaiškina KT. O 2010 m. tuometinis pirmininkas E.Kūris konferencijoje Tadžikistane išvis atvirai pasakė, kad rašytinė Konstitucija, t. y. tekstas, kurį priėmė Tauta referendumu, nėra šalies aukščiausias įstatymas.

Neatsitiktinai visi šio teismo priimti sprendimai ir nutarimai jau keletą metų yra nukreipti į savo, į savo luomo žmonių, interesus. KT tapo visiškai nepriklausomu, niekas negali paveikti teisėjų skyrimų ir jų atskaitingumo. Prezidentas teikia teisėjus, bet teikia tik tuos, kuriems pritaria Teisėjų taryba, tad faktiškai prezidentas yra tik pasiuntinukas – nunešti tų kandidatų pavardes. Ir tai vadinasi nepriklausomumu.

Tačiau toks nepriklausomumas veda dar toliau. Pavyzdžiui, jei neblaivi teisėja važinėja ir net neprisimena, kur važinėja, Teisėjų taryba didžiausią problemą įžvelgia tą, kad teisėja praranda garantiją į valstybinę pensiją, kurią gauna prie senatvės pensijos ir kuri skiriama už nepriekaištingą darbą. Todėl teisėjai imsis priemonių, kad pakeistų teismų įstatymą, jog tokie dalykai nesikartotų.

Arba prisiminkime skandalą, susijusį su politikų atžalomis, kai Jurbarko politikės sūnus, 17-metis karatistas, bandė išprievartauti merginą, žiauriai sužalojo, sulaužė žandikaulį, bet iš teismo salės buvo iš karto paleidžiamas. Atvejis kraupus, bet Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas šią situaciją komentuoja ir aiškina kaip teisingumo triumfą. Nes taip nusprendė teismas, o jis niekam neatskaitingas.

Taip pat ir KT yra aukščiausia valdžia, jis niekam neatskaitingas, jo sprendimai yra galutiniai, aukščiau už bet ką. Jis gali pasakyti bet ką, tačiau tas pasakymas bus absoliuti tiesa. Kaip ir jo šeimos sąvokos išaiškinimas, kad du žmonės „sumeta skudurus“ ir jie jau yra šeima, nes tarp jų yra jausmai. Čia yra visiškas absurdas, nes šeima sakralinė vieta, kur aukščiausias dalykas – gyvybė. Šeima, kurioje yra tėvas, mama ir vaikas, čia yra sakralinė vieta.

– Gerbiamas profesoriau, yra demokratinių valstybių, pavyzdžiui, JAV ar net mūsų kaimynai estai, kurie neturi Konstitucinio Teismo. Šias funkcijas atlieka Aukščiausiasis Teismas. Lietuva pasirinko Vokietijos modelį. Ar, jūsų manymu, tai buvo būtinas sprendimas?

– Manau, kad tai buvo liūdnas sprendimas ir galiu paaiškinti, kodėl. Po komunistinės santvarkos beveik visos valstybės įsikūrė KT. Kai kurie žiūrėjo į Vokietijos pavyzdį, į Prancūziją, Italiją, Ispaniją, bet šios valstybės turi panašių problemų, kaip ir mes. Kadangi ėjome į Europos Sąjungą, reikėjo sekti Europos pavyzdžiu. Suprantate, trūko šeimininko, reikėjo tvirtos rankos, todėl buvo pasirinktas KT. Iš tikrųjų, čia yra žmogaus-vergo sąmonės produktas, jis jaučiasi ramiau, kai yra šeimininkas.

Apie 1990 metus Berlyne buvo konferencija, kurioje dalyvavo ir JAV atstovai. Jie pareiškė, kad nereikia tų KT kurti, nes jie įgyja pernelyg didelių galių ir neišvengiamai piktnaudžiauja.

Estai vieninteliai iš pokomunistinių valstybių, kurios nuėjo į Europos Sąjungą, pasirinkusios skandinavišką modelį. Švedijos ir Suomijos parlamentuose yra konstitucinės komisijos, kurios tikrina, ar įstatymai yra priimami teisingai, o nuolatinę kontrolę atlieka visi teismai. O pas mus tik KT gali pasakyti, ar čia teisingai sprendžiama, ar pagal Konstituciją. Dar galiu pridurti, kad dešimt mažiausiai korumpuotų pasaulio šalių neturi KT. Viskas veikia atvirkščiai. Kitaip tariant, KT nepadeda nei demokratijai, nei didesniam teisingumui šalyje.

– Daug metų, stebint KT sprendimus, kartais susidarydavo įspūdis, kad ši institucija peržengia arba bando plėsti savo kompetencijos ribas. Štai jų sprendimai dėl savivaldos man labiau panašėjo į tam tikrą kišimąsi net į valstybės valdymo funkcijas. Kita vertus, koks nors Seimo narių užklausimas, norint gauti konkretų atsakymą, dažnai tapdavo KT vos ne romano apimties išaiškinimu, kurį bandydamas suprasti net ir velnias koją nusisuktų…

– Manau, tai, jog KT tapo aukščiausia, dieviška valdžia, yra Seimo „nuopelnas“. Kam dažniausiai Seimas naudoja KT?

Pavyzdžiui, jeigu opozicijai nepatinka koks nors naujas ketinamas priimti sprendimas, kurį paruošė Seimo dauguma, ji staigiai susėda ir parašo raštą KT. Dabar ir konservatoriai neblogai sutaria su KT ir dar pasiderina iš anksto. Kai tik pasikeičia situacija – mažuma tampa dauguma, o dauguma – mažuma, tada jau mažuma bėga.

Seimas nuolat visas savo galias atiduoda KT ir tų galių auginimas vyksta nuolat. Noriu pasakyti, kad KT yra ne tik pavojus demokratijai, bet ir Lietuvos išlikimui. Mums tiesiog būtina atsikratyti KT, nes šiuo metu tai yra didžiausia grėsmė Lietuvos išlikimui. Būna ekonominių grėsmių ir kt., bet tokia valstybės valdymo sąranga, kai KT yra viršuje, visiškai prieštarauja Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, egzistencijai. Taip yra naikinamos šeimos, griaunamos sienos, viskas verčiama laisvai judančia darbo jėga, tarnaujančia pasaulio galingiesiems. Juk Tauta susideda iš šeimų, o šeima pririša prie nuosavos žemės. O kai šeimos išardomos, tada kyla pavojus Tautai.