Ukrainos vyriausiasis generolas teigia, kad situacija Rytų fronte “smarkiai pablogėjo”, nes Rusija intensyvina puolimą

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pripažino, kad padėtis rytiniame fronte su Rusija “gerokai pablogėjo”, nes Maskvos pajėgos vėl pradėjo pulti.

Po to, kai buvo nušalintas Valerijus Zalužnyj, pavadinęs karą “aklaviete”, Ukrainos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, kuris vasario mėn. perėmė aukščiausias pareigas, šeštadienį socialiniame tinkle “Telegram” parašė, kad jo pajėgos stengiasi susidoroti su vis didėjančiu Rusijos puolimu, kuris, jo teigimu, suintensyvėjo gerėjant oro sąlygoms ir neseniai Rusijoje įvykusiems “rinkimams”, įtvirtinusiems Vladimiro Putino valdžią dar bent šešeriems metams.

“Padėtis Rytų fronte pastarosiomis dienomis labai pablogėjo. Pirmiausia dėl to, kad po Rusijos Federacijos prezidento rinkimų labai suintensyvėjo priešo puolamieji veiksmai”, – rašė A. Syrskyi, lankydamasis Donecko srityje.

Vyriausiasis vadas sakė, kad Rusijos pajėgos, naudodamos dešimtis tankų ir kitą šarvuotą karinę techniką, aktyviai mėgina “pralaužti” Ukrainos gynybą Bachmute, Lymano rajone ir Pokrovske Donecko srityje, kurią Maskva paskelbė aneksavusi 2022 m. po invazijos į Ukrainą, tačiau vis dar visiškai nekontroliuoja.

Syrskyi teigė, kad Rusijos puolimą “palengvino šiltas ir sausas oras, dėl kurio dauguma atvirų vietovės plotų tapo praeinami tankams.

Po iš esmės sėkmingų pastangų atremti pernai plačiai nuskambėjusį Ukrainos “kontrpuolimą”, Kijeve ir Vašingtone auga susirūpinimas, kad šiemet Maskva rengia didelį puolimą, siekdama visiškai užimti  ginčijamą Donecko regioną ir galbūt istoriškai bei strategiškai svarbų Charkovą – antrą pagal dydį Ukrainos miestą ir buvusią Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sostinę.

Ruošdamasis sudėtingoms kovoms su geriau ginkluota ir gausesne Rusijos kariuomene, Kijevas patvirtino prieštaringai vertinamą šaukimo į kariuomenę, kad artimiausiais mėnesiais sustiprintų savo kovotojų gretas.

Tačiau Ukraina ir toliau maldauja daugiau ginklų ir pinigų iš Vakarų, ypač iš Jungtinių Valstijų, kur Atstovų Rūmų respublikonai, skeptiškai nusiteikę siųsti daugiau Amerikos mokesčių mokėtojų dolerių šiam konfliktui. Jie blokavo demokratų prezidento Džo Baideno (Joe Biden) reikalavimus skirti dar 64 mlrd. dolerių paramą, kuri galėtų papildytų karo veiksmams jau skirtą 113 mlrd. dolerių sumą.

Generolas A. Syrskyi sakė, kad Vakarų tiekiama “aukštųjų technologijų ginkluotė” yra “vienintelis” būdas Ukrainai “nugalėti didesnį priešą ir sudaryti sąlygas perimti strateginę iniciatyvą”.

Tačiau net jei Ukraina ir gautų  iš Vakarų daugiau ginklų, jos vyriausiasis generolas pripažino, kad šalis vis dar susiduria su didelėmis problemomis, ypač susijusiomis su naujokų mokymu.

“Antroji rimta problema – pagerinti karinio personalo, pirmiausia pėstininkų dalinių, rengimo kokybę, kad jie galėtų maksimaliai išnaudoti visas karinės technikos ir vakarietiškų ginklų galimybes”, – sakė A. Syrskyi.

Prieš savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jo vyriausybė turi dar vieno kontrpuolimo planą, tačiau sakė, kad jis priklausys nuo ginklų, kuriuos tieks Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje.

Neaišku, ar V. Zelenskis jau pasidalijo savo planais su Vašingtonu. Vasario mėnesį Ukrainos vadovas sakė, kad praėjusių metų kontrpuolimas iš dalies žlugo dėl to, kad prieš puolimą Kremliui buvo nutekinta Ukrainos strategija. Todėl V. Zelenskis sakė, kad jis parengs kelis planus tam, kad nuo Maskvos nuslėptų kito puolimo taktiką.

breitbart.com