KYJIVAS, Ukrainai – daugiausia 800 000.
Tiek karių Ukrainos kariuomenei būtų leista turėti pagal dabartinę 20 punktų taikos programą – 20 proc. mažiau nei maždaug milijonas šiuo metu ginkluotų karių, tačiau gerokai daugiau nei iš pradžių siūlyti 600 tūkstančių.
Šį didesnį skaičių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiderėjo po kelias savaites trukusio atstūmimo. Tačiau tai vis dar yra „lubos“ pajėgoms, sukurtoms per beveik ketverius metus trunkantį karą, naudojant Vakarų ginklus, Vakarų mokymus ir Vakarų žvalgybą.
Rusijai lygiaverčių ribų nėra.
Beveik prieš ketverius metus Maskva tikėjosi, kad Kyjivas žlugs per tris dienas. Vietoj to Ukraina laidojo savo mirusiuosius masinėse kapavietėse – nuo Bučos iki Iziumo, stebėjo, kaip Mariupolio gynėjai dingsta Rusijos filtravimo stovyklose, ir skaičiavo dešimtis tūkstančių vaikų, išvežtų per sieną.
V. Zelenskis sakė, kad daugiau nei 45 000 Ukrainos karių žuvo, o 390 000 buvo sužeisti, vasarį duotame interviu Piersui Morganui – tai maždaug 1 iš 20 kovinio amžiaus vyrų šalyje, rašo The Economist.
Kariuomenė, kuri už kiekvieną kilometrą sumokėjo kūnais, dabar prašoma susitraukti, užleisti žemę, kurią ji vis dar kontroliuoja, ir priimti garantijas, kurių net jos sąjungininkai nesugeba aiškiai paaiškinti.
Tai viena iš daugelio kliūčių, persekiojančių derybininkus nuo lapkričio. Ukrainiečiai šį pasiūlymą atmetė kaip netinkamą pradžiai, o Maskva jį laikė pagrindiniu reikalavimu. 800 000 karių skaičius turėtų būti kompromisas.
Tačiau dabartinė sistema, kalbant apie Rusijos karo veiksmų slopinimą, siūlo labai mažai, „Military Times“ sakė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas – buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas ir vienas labiausiai patyrusių NATO balsų Aljanso rytiniame flange.
„Kam tai naudinga?“ – „Military Times“ sakė jis. „Rusijai.“
Gruodžio 24 dieną Maskvai pristatyta programa siūlo demilitarizuotą zoną palei liniją, kurios Rusija mūšio lauke neužėmė, rašo The Washington Post. Ji taip pat siūlo vadinamąsias „5 straipsnio“ tipo saugumo garantijas, pažymėjo Hodgesas, kurias net JAV pareigūnams sunku paaiškinti.
Be to, reikalaujama, kad Ukraina laikytųsi pozicijų prieš priešininką, kurio atsakas į dabartines taikos derybas, pasak V. Zelenskio, praėjusį savaitgalį buvo beveik 500 bepiločių orlaivių ir 40 raketų virš Kyjivo. Karo laikų lyderis kitą dieną atvyko į Mar-a-Lago.
„Rusijos atstovai dalyvauja ilgose derybose, – šeštadienį pareiškė V. Zelenskis, – tačiau iš tikrųjų už juos kalba „Kinžalai“ ir „Shahedai“ [dronai].“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Ukraina per naktį 91 dronu atakavo V. Putino rezidenciją Novgorode.
Reaguodamas į tai, S. Lavrovas pareiškė, jog Maskva „peržiūrės“ savo derybinę poziciją ir kad atsakomųjų smūgių taikiniai jau yra parinkti.
Saugumo architektūra taip pat tebėra kintanti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau tą pačią dieną pasiūlė Ukrainai 15 metų saugumo garantiją pagal patikslintą planą. Šį įsipareigojimą V. Zelenskis greitai pavadino „tvirtu“, tačiau pareikalavo jį pratęsti iki 30 ar 50 metų, nurodydamas beveik 15 metų laikotarpį nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą.
Tačiau šiam pasiūlymui reikalinga JAV Kongreso ratifikacija ir Europos Parlamento pritarimas, teigia NPR.
Kariuomenės Rusijai nepavyko palaužti
Kariuomenė, kuri, kaip tikėtasi, turėjo žlugti per 72 valandas, dabar yra viena labiausiai kovinių pajėgų pasaulyje.
Beveik milijonas ukrainiečių šiuo metu yra ginkluoti, apmokyti naudotis NATO ginklų sistemomis, integruoti į Vakarų žvalgybos dalijimosi tinklus ir užgrūdinti beveik ketverius metus trukusio didelio intensyvumo konvencinio karo.
Jie įsisavino daugiau dronų taktikos, elektroninių atsakomųjų priemonių ir decentralizuoto vadovavimo pamokų mūšio lauke nei bet kuri NATO kariuomenė per dešimtmečius – ir visa tai darė nuolat apšaudomi. Tai jėga, kurią 20 punktų sistema apribotų 20 proc. mažiau nei dabartinis jos dydis.
Hodgesas, daugelį metų iš savo būstinės Vysbadene, Vokietijoje, planavęs galimą konfliktą su Rusija, mano, kad siūloma riba yra operatyvinė striukė.
„Tai, ko prašoma iš Ukrainos, yra politiškai ir morališkai nepriimtina“, – „Military Times“ sakė jis.
Jis paaiškino, kad pajėgų apribojimai susiję ne tik su personalo skaičiumi. Jie riboja rotacijos ciklus, mokymo pralaidumą ir mobilizacijos pajėgumus, kurių Ukrainai prireiktų, jei paliaubos žlugtų.
800 tūkst. karių turinti kariuomenė negali atsinaujinti taip, kaip to reikalauja karo meto sąlygos – ne laikydama maždaug 600 mylių frontą ir tuo pat metu gindama miestus nuo naktinių dronų atakų, kol Rusija siekia iki 2026 m. pasiekti 409 tūkst. karių verbavimo tikslą, interviu „Suspilne“ sakė karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Ukrainos klestinti dronų pramonė yra svarbi šios lygties dalis ir jau lenkia ją ginantį aljansą. Kyjivas teigia kasmet pagaminantis keturis milijonus bepiločių orlaivių – daugiau nei visos NATO šalys kartu sudėjus, o 96 proc. jų pagaminama šalies viduje, teigia gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Ši asimetrija tapo akivaizdi rugsėjį, kai mažiausiai 19 Rusijos dronų kirto NATO oro erdvę virš Lenkijos. Olandų F-35 ir Lenkijos F-16 pavyko numušti tik keturis iš jų, rašo Air & Space Forces Magazine.
Ianas Kelly, buvęs JAV ambasadorius Gruzijoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, šį modelį mato aiškiai.
„Negalima netyčia pasiųsti 20 raketų į Lenkiją“, – „Military Times“ sakė jis. „Ir tai nebuvo pirmas kartas.“
Šis incidentas paskatino Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską pareikšti, kad Europa jau yra įsivėlusi į „naujo tipo karą“, rašo The Guardian.
Nors peržiūrėta 20 punktų versija padidino leistiną kariuomenės dydį, ji nepakeitė pačios architektūros. Kariuomenė, turinti daugiau patirties kovojant su šiuolaikine Rusija nei bet kuri kita NATO kariuomenė, vis tiek būtų įkalinta Maskvos sukurtoje jėgos struktūroje, o Šiaurės Atlanto aljansas stebėtų, kaip jo pajėgiausias priešakinis buferis yra sistemingai ardomas priešo, kuriam jis ir buvo sukurtas.
Maskvai palanki pauzė
Demilitarizuota zona be realaus vykdymo mechanizmo, pasak Hodgeso, atrodo kaip naujas frontas. O šiuo metu siūlomos saugumo garantijos nepaaiškina, kas ir kaip reaguotų, jei Rusija jas išbandytų. Todėl daugelis Ukrainos ir NATO planuotojų, įskaitant jį patį, dabartinius pasiūlymus vertina kaip konflikto įšaldymą, o ne jo pabaigą.
Į pensiją išėjęs generolas leitenantas parodė į Deitoną. Šis susitarimas įšaldė linijas Bosnijoje, o amerikiečių ir NATO pajėgos buvo įgaliotos taiką užtikrinti net mirtina jėga. Praėjus dvidešimt penkeriems metams, ši sistema vis dar galioja.
Tačiau dabartiniai pasiūlymai dėl taikos Ukrainoje nesiūlo jokio atitikmens.
„Mes turėjome Minską-1 ir Minską-2“, – sakė Hodgesas. – „Buvo paliaubos, buvo stebėtojai, o rusai visa tai tiesiog ignoravo. Jie niekada to nesilaikė.“
„Jei bus kokia nors demilitarizuota teritorija ar atskirties zona, panaši į tą, kuri buvo sukurta po Deitono taikos susitarimų, joje turės būti europiečiai ir kanadiečiai su realiais pajėgumais – ir su įgaliojimais nedelsiant reaguoti, kai Rusija ją pažeis“, – pridūrė jis.
Toliau Hodgesas kėlė klausimus: kas tada vykdys žvalgybinius skrydžius virš buferinės zonos? Kas reaguos, kai Rusija ims tikrinti liniją – pagal kokius įgaliojimus ir per kokį laiką? O kai kontaktinė linija net ir dabar kasdien keičiasi, kurios konkrečios dienos pozicijos būtų „įšaldytos“?
„Jei ten nebus patikimos atgrasymo jėgos, rusai to negerbs“, – pridūrė jis. – „Ir nemanau, kad rimti žmonės tiki priešingai.“
Net jei dangus kuriam laikui nurimtų, pati misija nesibaigtų. Laikinas karo sustabdymas nereiškia, kad Ukraina gali atsipalaiduoti. Frontas vis dar turi būti aprūpintas; oro gynyba privalo dengti miestus ir priešakines pozicijas; amunicija turi nuolat tekėti; medicininės evakuacijos grandinės – veikti; o rotacijos ciklai – būti išlaikomi.
Vienas aukšto rango Europos diplomatas, kuriam „Military Times“ suteikė anonimiškumą aptarti jautrias derybas, sakė, kad net ir sudarius paliaubas bei sukūrus DMZ, Ukrainos ir Europos saugumo poreikiai niekur nedings. Rusija ir toliau bandys ribas.
„Vienintelė priežastis, kodėl tai vis dar vadinama hibridiniu karu, yra ta, kad mes patys nusprendėme jį taip pavadinti“, – sakė jis.
Modelis jau aiškus: dronai jau pažeidė NATO oro erdvę. Sabotažo planai ir kibernetinės atakos buvo atskleistos visame žemyne, o JAV Rusijos tyrimai ne kartą priartėjo prie 5-ojo straipsnio aktyvavimo ribos.
„Kada tai peržengs ribą?“ – pridūrė jis. – „Kada turėsime savo Sarajevo akimirką?“
Saugumo garantijos turėtų užpildyti šias pajėgumų ir saugumo spragas bei užkirsti kelią grįžimui prie karo, tačiau taip nėra, sakė diplomatas. Ir visi prie derybų stalo tai supranta.
„Ar kas nors rimtai tiki, kad ši administracija reaguotų į Rusijos dronų ataką prieš Ukrainą taip, lyg tai būtų Rusijos dronų ataka prieš Niujorką ar Vašingtoną?“ – klausė Hodgesas, turėdamas omenyje vadinamąsias „platinines“ garantijas, kurias JAV pareigūnai pristatė anksčiau šį mėnesį.
„Žinoma, kad ne.“
Kas moka už linijos laikymą
Net jei saugumo garantijos formaliai galioja, matematika nesutampa: Rusija gali sau leisti užsitęsusią invaziją – Ukraina negali.
Pasaulio banko duomenimis, Rusijos BVP 2024 m. siekė 2,17 trilijono JAV dolerių, Ukrainos – 190,7 mlrd. dolerių. Santykis – 11:1.
Ukrainai tenka didžiausia karinė našta pasaulyje – daugiau nei trečdalis jos metinio BVP, rodo SIPRI analizė. Tuo tarpu Rusija gali ilgą laiką palaikyti savo karo mašiną: 2025 m. Maskva gynybai skyrė apie 7,2 proc. BVP, arba 15,5 trilijono rublių – maždaug visą metinę Ukrainos ekonominę produkciją.
Šis disbalansas lemia viską, kas seka, įskaitant tai, kiek ilgai Rusija gali tęsti karą ir kiek išorinio finansavimo Ukrainai reikia vien tam, kad išliktų kovoje.
Jei pagal bet kokį susitarimą sankcijos būtų sušvelnintos, Rusijos gynybos pramoninė bazė atsigaus per laiką, kurio Ukraina negali prilygti. Pinigai jau tapo kovos lauku: Europos Sąjunga mėnesius bandė atrakinti įšaldytą Rusijos turtą, tačiau Belgijos reikalaujamos papildomos teisinės apsaugos sustabdė procesą ir apsunkino pastangas paversti šį turtą parama Ukrainai, rašo Politico.
Vienintelis veiksnys, kuris keičia V. Putino skaičiavimus, yra tai, kad karas tampa per brangus, kad jį būtų galima tęsti.
„Taip šis karas ir baigsis – kai Rusija nebegalės už jį sumokėti“, – sakė Hodgesas. – „Ir mes to nepasieksime nužudydami dar pusę milijono rusų. Putinui tai nerūpi.“
Jo teigimu, tai reiškia daryti tai, ką Europos lyderiai trejus metus atidėliojo: atšaldyti Belgijoje laikomus pinigus ir perkelti juos į Kyjivą, įvesti realias sankcijas „Lukoil“ ir „Rosneft“, taip pat persekioti antrinius pirkėjus – Turkiją, Indiją ir Kiniją – kurie palaiko Rusijos pajamas iš naftos.
Putinas Europos lyderius vadina „paršeliais“
Kelly paaiškino, kad vienintelė „nuosekli žinia“ iš Vašingtono buvo ta, jog „nebėra nemokamų pietų“ – nebėra didelių milijardinių paketų.
Dėl to Europos sąjungininkams tenka ir atgrasymo misija, ir paramos Ukrainai našta be patyrusio partnerio, aplink kurį jie buvo suformavę savo naujausią gynybos architektūrą.
Jei JAV reikšmingai sulėtins Ukrainos ar Europos gynybos finansavimą arba toliau vengs griežtos sankcijų kampanijos prieš Rusiją, našta teks Europai – sąjungininkams, kurie turės vienu metu palaikyti Ukrainą ir atgrasyti Rusiją, turėdami silpnesnius rezervus nei prieš bet kokio susitarimo pasirašymą.
„Europiečiams nepavyko, – sakė Hodgesas, – todėl V. Putinas Europos lyderius vadina „paršeliais“, nes yra įsitikinęs, kad jie nedarys to, kas būtina.“
Jei Vakarai nori taikos plano, kuris veiktų, pridūrė jis, jie turi daryti tai, ko dabartinės sistemos nedaro: fiksuoti pažeidimus realiu laiku, išlaikyti Ukrainą ginkluotą ir finansuojamą bei padaryti karą finansiškai nepakeliamą Maskvai.
„Tai, ką darėme iki šiol, nedavė rezultatų“, – pripažino diplomatas. – „Taigi klausimas toks: kaip padidinti paramą taip, kad tai iš tiesų pakeistų Maskvos skaičiavimus?“
Į šį klausimą kol kas niekas neatsakė. Dabartinė sistema riboja Ukrainos kariuomenę, palieka neaiškius vykdymo mechanizmus ir prašo sąjungininkų nešti naštą, kurios ji pati neišlaiko. Pareigūnų vertinimu, tai ne taikos planas, o bandymas blogiausiomis sąlygomis – ir iš Europos perspektyvos jis žlunga.
„Visi matome, kur tai veda“, – sakė diplomatas. – „Ir tai be galo gąsdina.“
defensenews.com
Svarbu, kad Amerika neišdavė savo sąjungininkės ir ją apgynė eilinį kartą – neleido Europai tapt konkurente. Pirmą kartą anlosaksai apgynė Rusiją, suvarydmi peilį į nugarą Napoleonui Vaterlo mūšyje, vadinasi, Prancūzijai, anot Zemour’o ir taip toliau. O dabar nuginkluojant Ukrainą – suduodant milžinišką smūgį Europai, vadinasi, ir mums taip pat. Ne šiaip sau soc.tinkluose padaugėjo atvirai laukiančiųjų išvadavimo. Ne ant ***** gi konservatoriai su lddp-istais tiek svetelių prisikvietė iš Rytų ir įslaptino KGB, kad palengvintų kelelį naujai okupacijai. Negi neaišku, kodėl mūsų inteligentai neberašo komentarų, ypač čia, o laukia… Na, patys žinote ko?