rusijos-Ukrainos karas’25
Nieko nenustebinsime, jei pabandysime apžvelgti 2025 metus. Pažiūrėkime negatyvius ir pozityvius momentus rusijos-Ukrainos kare. Gal nusipieš kiek labiau realistiškas vaizdelis.
Negatyvas
Technologinė ir taktinė agresoriaus deep ir middle strike pajėgumo adaptacija
Per 2025 m. rusai gerokai išvystė ilgo nuotolio atakos dronų pajėgumą. Išsiplėtė jų nomenklatūra, pvz. intensyviau pradėti naudoti reaktyviniai dronai Geran 3. Kaip matote grafike, išsiplėtė ir jų panaudojimo mastas (pvz. 2024 m. spalį 2023 dronai vs 2025 m. spalį 5474 dronai).
Raketų dedamoje intensyvėjo balistinių raketų smūgiai, kas rodo agresoriaus gamybos potencialą. Apie tai rašėme čia. Kombinuoti smūgiai imti rengti ne tiek visoje Ukrainos teritorijoje, bet koncentruojant intensyvius smūgius konkrečiose lokacijose (Kyiv, Dnipro, Odesa).
Kalbant apie sklendžiančių aviacinių bombų (KAB‘ų) panaudojimą, tai per 2025 m. jie ne tik išaugo skaitine prasme. Agresorius sugebėjo patobulinti tikslumą bei padidinti sklendimo nuotolį nuo 70 iki 150 km (eksperimentuojama pasiekti taikinius iki 400 km atstumu).
rusija kontroliuoja oro erdvę prie kontaktinės linijos ir savo artimame užnugaryje
Dėl ribotų ukrainiečių oro gynybos pajėgumų (įskaitant naikintuvus), rusai iš esmės nebaudžiamai KAB‘ais atakuoja taikinius kontaktinėje linijoje, artimame ir vidutiniu atstumu esančiame ukrainiečių užnugaryje (iki 150 km). Taip pat tai leido rusams testuoti galimybes priartinti savo deep strike pajėgumus (strateginę aviaciją) arčiau nei 500 km nuo kontaktinės linijos, taip padidinant smūgių efektyvumą.
rusija diktuoja mūšio ritmą
Ukraina prarado placdarmą Kursk srityje. Tokiu būdu rusams ne tik neliko įtampos židinio jų teritorijoje, bet ir jie peržengę sieną ėmė grasinti Sumy. Rusai antroje metų pusėje ėmėsi kurtis sąlygas 2026 m. pradėti Slovyansk puolimo operaciją (pasiektos Lyman prieigos, užimtas Syversk, įžengta į Konstyantinivka). Taip pat agresoriui pavyko pasiekti Pokrovsk – Myrnohrad šiaurines prieigas bei gana sparčiai prasiveržti į Huliajpole, t. y. pradėti operacijas Dnepropetrovsk srityje bei suintensyvinti mūšius Zaporizhia srityje.
Įsisenėjusios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problemos
Nuo 2025 m. Ukrainoje pradėta kurti korpusų sistema kol kas nedavė rezultatų. Sisteminės sąveikos, ugnies galios ir gyvosios jėgos trūkumo problemos išlieka. Problemą pagilino tai, kad Ukrainos naujokų pritraukimo programa „18–26“ neišsprendė motyvuotos jėgos pritraukimo klausimo. Savavališkas dalinio palikimas ir toliau išliko ne tik opia, bet ir augančia problema Ukrainos ginkluotose pajėgose. Dalis karių grįžta, Ukraina priėmė įstatymą dėl baudžiamųjų bylų nutraukimo į dalinį sugrįžusiems kariams. Dalis pasiprašo būti pervesti į kitą dalinį. Yra objektyvių ir subjektyvių šio proceso priežasčių. Tačiau tendencija nėra gera.
Pozityvas
Ukrainos asimetrinis atsakas
Metų įvykiu tapo Ukrainos operacija „Voratinklis“, kurios metu reikšmingai praretintas agresoriaus strateginių bombonešių parkas.
Taip pat ukrainiečiai ne tik tęsė rusijos deep strike nešėjų medžioklę, bet ir toliau atakavo iš Krymo išvytus rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgumus. Pvz. 2025 m. gruodžio 15 d. Novorosyiske atakuotas rusų Kilo klasės povandeninis laivas. Taip pat Ukraina dronais ėmė smūgiuoti agresoriaus „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams Juodojoje ir Viduržemio jūrose.
Ukrainiečiai ieškojo būdų, kaip trikdyti rusijos aviacijos veikimą prie savo sienų. Antai 2025 m. gegužės pradžioje oro gynybos raketomis ginkluoti jūriniai dronai prie Krymo numušė itin modernų rusų daugiafunkcinį orlaivį Su30.
Ukrainos deep ir middle strike vystymas
Ukraina išplėtė deep strike pajėgumą, kuris didžiąja dalimi buvo nukreiptas į agresoriaus ekonomikos ir karo pramonės variklį – naftos perdirbimo sektorių. Jei 2025 m. kovo mėnesį SBU vertinimu šie smūgiai buvo paveikę 12 proc. šios infrastruktūros pajėgumų, tai metų pabaigoje įvairiais vertinimais efektas siekė nuo 17 iki 20 proc. Taip pat ukrainiečiai pastangas koncentravo eliminuojant agresoriaus oro gynybos pajėgumus Kryme (įskaitant atakas prieš orlaivius).
Ilgą laiką dėl sąlyginai tankios agresoriaus oro gynybos, EW priemonių bei technologinių ukrainiečių dronų ribotumų, Ukraina nebuvo pajėgi efektyviai ir nuosekliai naikinti agresoriaus vadavietes, logistiką, aukštos vertės taikinius ir pajėgų susitelkimą iki 300 km nuotoliu nuo kontaktinės linijos, t. y. ten kur formuojamos puolimo grupuotės, telkiama ir paskirstoma logistika. Šia prasme 2025 m. tapo lūžiu. Ukraina dronais (pvz. FP2) ėmė sistemiškai naikinti minėtus taikinius okupuotoje Donecko srityje.
Ukrainos pajėgų gebėjimas naikinti agresoriaus pajėgas kontaktinėje linijoje
Ukrainiečiai gebėjo sėkmingai naikinti puolančias agresoriaus pajėgas, kas lėmė ne tik ženklius agresoriaus gyvosios jėgos nuostolius, bet ir manevro bei logistikos pajėgumo degradaciją (ribotas šarvuotos technikos naudojimas, sparčiai senkantys jos rezervai bei integruojami asiliukai ir arkliukai). Apie rusijos manevro pajėgumo degradaciją rašėme čia ir čia.
Per metus Ukrainos gynyba daugiausia rusams leido pasistūmėti apie 30 km Huliajpole ruože, kas strateginiame paveiksle nekuria reikšmingų efektų. Net pagrindinėje pastangų kryptyje, kur sukoncentruotos rusų didžiausios pajėgos, agresoriaus pasistūmėjimas neviršijo 20 km. Be to, Ukraina sugebėjo surengti sėkmingas kontrpuolimo operacijas Dorbropylia ir Kupjansko sektoriuose, taip demonstruodama potencialą 2026 metams.
Ukrainos gynybos pramonės vystymasis ir adaptacija
Ukrainiečiai vystė ne tik iki 100 kg kovinę dalį gebančius nešti ilgo nuotolio atakos dronus, bet ir sparnuotąsias raketas „Neptun“, „Flamingo“, bei balistinę raketą „Sapsan“. Belieka tikėtis, kad 2026 m. jie pilna apimtimi įsijungs į operacijas.
Su Vakarų pagalba Ukrainos gaminama ginkluotė ir įranga sudarė vis didesnę kariuomenės ginkluotės dalį. Antai 2025 m. spalį Ukrainos gaminama haubica Bohdana sudarė 40 proc. visų Ukrainos turimų artilerijos sistemų. Taip pat augo ukrainiečių artilerijos sviedinių gamybos pajėgumas. 2025 m. 155 mm kalibro sviedinių ukrainiečiai pasigamino 300 tūkst.
Ukrainiečiai sparčiai vystė ne tik dronų, bet ir robotizuotų sistemų pajėgumus, kurie leido nukrauti dalį krūvio nuo pajėgų ant žemės (atakos, inžinerinės, logistikos, oro gynybos, sužeistųjų evakuacijos dronai/antžeminės robotizuotos sistemos). Tiesa, tuo pačiu keliu eina ir rusai.
Kaip bus 2026 m.? Nespėliosime. Ukrainiečiai turi namų darbų, apie juos žino, jų nemokysime. Turime ir mes patys apie ką pagalvoti. Kova tęsiasi.
O ką manote Jūs? Gal Jūsų hihlight’ai ir akcentai kiti?
