Redaktoriaus pastaba: Ši istorija iš pradžių pasirodė „Laser Wars“ naujienlaiškyje apie karinius lazerinius ginklus ir kitas futuristines gynybos technologijas.
Jaredas Kelleris
JAV kariuomenė dar nėra oficialiai priėmusi savo galingiausio didelės energijos lazerinio ginklo, tačiau jau atsisako šio projekto, siekdama pereiti prie naujesnio modelio.
Naujoje Kongreso tyrimų tarnybos (CRS) ataskaitoje, paskelbtoje kovo 9 d., armijos pareigūnai atskleidė, kad tarnyba nebeplanuoja pereiti prie 300 kilovatų netiesioginės priešgaisrinės apsaugos didelės energijos lazerio sistemos (IFPC-HEL), vadinamos „Valkyrie“, į pilno masto programą po daugelio metų kūrimo.
Šis žingsnis iš esmės užbaigia dabartines pastangas sukurti lazerinį ginklą, pakankamai galingą apsaugoti JAV karius nuo sparnuotųjų raketų, taip pat dronų ir įvairios amunicijos.
Dar praėjusį sausį kariuomenė planavo 2025 finansiniais metais, po sėkmingų bandymų, pereiti prie ant sunkvežimio montuojamos IFPC-HEL sistemos ir įtraukti ją į pilno masto programą. Ši sistema buvo kuriama kaip 100 kW didelės energijos lazerinių taktinių transporto priemonių demonstratoriaus (HEL-TVD) ir ankstesnio 10 kW didelės energijos lazerinio mobiliojo bandymų sunkvežimio (HELMTT) įpėdinė.
Anksčiau, 2023 m. liepą, tarnyba suteikė „Lockheed Martin“ iki 220,8 mln. JAV dolerių vertės sutartį keturių IFPC-HEL prototipų kūrimui, po to kai 2022 m. rugsėjį buvo pristatytas 300 kW demonstracinis įrenginys pagal JAV gynybos departamento aukštos energijos lazerių mastelio keitimo iniciatyvą (HELSI).
Tačiau, remiantis nauja CRS ataskaita, ši sutartis nuo to laiko buvo sumažinta iki vieno prototipo, kuris šiuo metu atlieka galutinius laboratorinius bandymus „Lockheed“ gamykloje Naujajame Džersyje. Vėliau planuojami tolesni bandymai Dugway bandymų poligone Jutos valstijoje šią vasarą.
Pasak pareigūnų, šis prototipas nepasieks operacinio naudojimo bent iki rugsėjo, po to jo bus atsisakyta kaip kandidato dislokavimui ir jis bus naudojamas informuoti Jungtinės lazerinės kovos sistemos kūrimą.
Šiame kontekste „Jungtinė lazerinė kovos sistema“ greičiausiai reiškia Pentagono Jungtinę lazerinių ginklų sistemą (JLWS) – naują armijos ir JAV karinio jūrų laivyno bendradarbiavimo projektą, inicijuotą remiant bendrą Gynybos departamento strategiją „Auksinis kupolas Amerikai“. Jo tikslas – sukurti lazerinį ginklą, galintį užtikrinti oro gynybą nuo sparnuotųjų raketų grėsmių, kaip nurodyta 2026 finansinių metų biudžeto prašyme.
JLWS laikoma kitu žingsniu priešsparnuotųjų raketų lazerinių ginklų evoliucijoje.
Armija neatsakė į „Laser Wars“ prašymą pakomentuoti.
Nors Pentagonas spartina lazerinių ginklų kūrimą ir dislokavimą, ypač reaguodamas į augančią pigių ginkluotų dronų grėsmę, sparnuotosios raketos išlieka viena sudėtingiausių ir pavojingiausių grėsmių JAV ir sąjungininkų pajėgoms. Tai akivaizdu tiek Rusijos smūgiuose Ukrainos infrastruktūrai, tiek Irano tiekiamų ginklų naudojime Artimuosiuose Rytuose.
Grėsmė aktuali ir pačiose JAV – 2025 m. Gynybos žvalgybos agentūra įspėjo, kad iš Rusijos orlaivių ar Kinijos karinio jūrų laivyno platformų paleidžiamos sparnuotosios raketos atskleidžia reikšmingas spragas dabartinėje vidaus priešraketinėje gynyboje.
Lazeriniai ginklai, tokie kaip IFPC-HEL, susiduria su rimtais iššūkiais kovojant su sparnuotosiomis raketomis. Skirtingai nei dauguma dronų, jos yra sukurtos atlaikyti didelę atmosferos trintį, turi sustiprintus korpusus ir sukietintus nosies kūgius, todėl jų neutralizavimui reikia ilgalaikio energijos poveikio.
Be to, dėl didelio – šimtų mylių per valandą – greičio būtina kelias sekundes išlaikyti tikslų lazerio spindulį viename pažeidžiamame taške, kas yra itin sudėtinga. Net nedideli sekimo ar spindulio kokybės sutrikimai gali nutraukti ataką ir sumažinti efektyvumą.
Vienas iš galimų sprendimų – impulsinė lazerio technologija, kuri energiją perduoda itin trumpais, didelio intensyvumo pliūpsniais (impulsais), o ne nuolatiniu spinduliu. Tai gali leisti pasiekti didesnę momentinę galią ir paveikti taikinį be ilgo fokusavimo viename taške.
IFPC-HEL nebuvo vienintelė JAV priešsparnuotųjų raketų programa. Karinis jūrų laivynas tęsia savo 300 kW HELCAP programą, o Karinio jūrų laivyno tyrimų biuras vysto dar galingesnę 400 kW sistemą pagal SONGBOW projektą.
Tuo pat metu HELSI iniciatyva orientuojasi į megavatų klasės lazerius, galinčius kovoti ne tik su sparnuotosiomis, bet ir su balistinėmis bei hipergarsinėmis grėsmėmis. 2023 m. departamentas sudarė sutartį su „nLight“ tokiai sistemai sukurti per trejus metus.
Remiantis „Aviation Week“, „nLight“ šiais metais planuoja pademonstruoti šią sistemą gynybos pareigūnams, o sėkmė galėtų paskatinti lazerinių ginklų integraciją į „Golden Dome“ daugiasluoksnę gynybos architektūrą.
CRS ataskaita nepaaiškina, kodėl armija nusprendė atsisakyti IFPC-HEL. Tačiau tai primena ankstesnį sprendimą atsisakyti „Stryker“ platformoje montuojamo 50 kW DE M-SHORAD lazerio ir pereiti prie būsimos „Enduring High Energy Laser“ sistemos.
2024 m. praktiniai bandymai Artimuosiuose Rytuose parodė, kad laboratoriniai rezultatai gerokai skiriasi nuo realių kovinių sąlygų. Jei 50 kW sistema susiduria su sunkumais ne kontroliuojamoje aplinkoje, 300 kW sprendimo pritaikymas gali būti dar sudėtingesnis.
Nors lazerinių ginklų poreikis kovai su sparnuotosiomis raketomis yra akivaizdus, o politinė valia – stipri, JAV kariuomenės sprendimas atsisakyti IFPC-HEL rodo, kad ši technologija dar gali būti nepasirengusi vienai sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.
defensenews.com
