Socialinės žiniasklaidos naršymas valandų valandas daugeliui žmonių, įskaitant mane, tapo įpročiu ir net priklausomybe. Daugelis valdininkų, užuot dirbę, daugelį valandų naršo socialiniuose tinkluose. Seimo nariai net plenarinių posėdžių metu spokso į ekranus. Gal todėl jų tokia prasta darbo kokybė? Pasak amerikiečių psichiatrės Annos Lembke, socialinė žiniasklaida gali sukelti priklausomybę, panašią į priklausomybę nuo narkotikų ir daro neigiamą poveikį mūsų smegenims.
Pasak Lembke, mūsų smegenys natūraliai reguliuoja dopaminą, vadinamą malonumo hormonu. Per didelis ekrano poveikis sutrikdo jo pusiausvyrą, todėl smegenys sumažina jo gamybą, o tai sukelia dopamino deficitą, kuris skatina mus dar daugiau laiko praleisti prie telefonų ar kompiuterių, bandant atgauti normalumo jausmą.
Kitas žalingas ekranų poveikis yra dėmesio sutrikimai. Pasak neurologo, žinomo „Instagram“ slapyvardžiu @doctor.bing, ekranai sutrikdo chemines medžiagas, kurios kontroliuoja nuotaiką. Neurologas aiškina, kad nuolatinis pranešimų srautas užtvindo smegenis dopaminu, todėl jos trokšta greito ir lengvo atlygio. Tampa vis sunkiau susikaupti ties sudėtingesnėmis užduotimis, tokiomis kaip problemų sprendimas, nes jos nesuteikia tokio pat greito pasitenkinimo. Gal todėl mūsų Seimo nariai taip nekokybiškai dirba?
Tačiau ekranų poveikis tuo nesibaigia. Valandų valandas naršant telefone ar pakenkia psichinei sveikatai, ypač dėl reiškinio, vadinamo „doomscrolling“. Terminas kilęs iš „doom“ (mirtis, katastrofa) ir „scrolling“ (puslapiu slinkimo žemyn veiksmas), reiškia kompulsyvų įprotį naršyti socialinių tinklų turinį, ypač neigiamo pobūdžio, blogas naujienas.
Šis reiškinys tęsiasi nuo Covid-19 pandemijos: karai, visuotinis atšilimas ir politika toliau kursto mūsų nerimą.
2024 m. rugsėjį Harvardo medicinos mokykla paskelbė straipsnį, kuriame įspėjama apie „doomscrolling“ keliamus pavojus. Straipsnyje psichiatras dr. Richardas Mollica rašo, kad žiniasklaidoje vyraujant blogoms naujienoms, mes negauname vilties žinučių, yra tik negatyvumas.
Harvardo gydytoja Aditi Nerukar teigia, kad „doomscrolling“ yra reakcija į stresą, o mūsų smegenys ir kūnas „yra sukurti atlaikyti tik trumpus streso protrūkius. Tačiau daugelį metų šis stresas tapo nuolatinis ir per didelis, kad būtų galima jį pakelti.“
2023 m. tyrime, kuriame buvo analizuojami suaugusiųjų ekranų naudojimo įpročiai, nustatyta, kad „doomscrolling“ yra susijęs su blogesne psichine savijauta ir sumažėjusiu pasitenkinimu gyvenimu.
2024 m. rugpjūčio mėn. atliktame suaugusiųjų tyrime, paskelbtame žurnale „Computers in Human Behavior Reports“, šie rezultatai patvirtinami, susiejant „doomscrolling“ su padidėjusiu egzistenciniu nerimu – streso forma, susijusia su dideliais gyvenimo iššūkiais.
Be poveikio psichinei sveikatai, „doomscrolling“ turi ir fizinių pasekmių, teigia Harvardo ekspertai. Galimi simptomai yra galvos skausmas, pykinimas, raumenų įtampa, kaklo ir pečių skausmas, apetito praradimas, miego sutrikimai ir net padidėjęs kraujospūdis.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
