Lietuvos Prezidento postas yra labai sureikšminamas ir turintis kažkokią sakralumo aurą paremtą tikėjimu, kad prezidentas gali praktiškai viską.
„Lietuvos Prezidentas – tai renkamas monarchas, kuris turi tinkamai reprezentuoti Lietuvą užsienyje“ – šie, vienos mano pažįstamos moters pasakyti žodžiai man pasirodė tinkamiausi apibūdinant Prezidento vaidmenį Lietuvos politinėje padangėje.
Be abejo, kad yra ir niuansų. Jei Prezidentas turi savo „komandą“ Seime jo galios padidėja. Taip buvo su D. Grybauskaite, kuri turėjo „kontraktą“ su konservatoriais.
Dabartinis Prezidentas tokio „kontrakto“ neturi nė su viena politine partija, ir tai yra jo privalumas ir didžiausia nesėkmė vienu metu. Privalumas, kad gali visai Lietuvai demonstruoti Prezidentūrą kaip savarankišką ir valdžių atskyrimo funkciją įgyvendinančią instituciją, nesėkmė, kad apart tokio demonstravimo Prezidentūra realiai daugiau neturi kuo pasigirti. Šachmatų terminais kalbant Prezidentas atsidūrė pato pozicijoje, kai nėra varymų ir geriausia nieko nedaryti norint išsaugoti status que.
Tai ir nutiko su dabartiniu šalies Prezidentų, kurio kadencijos metu matėme daug politinio „bokso“ su Seimo valdančiaisiais, kuris nė vienai pusei garbės nedarė, o socialiniams tinklams davė peno pasinerti į „ringo“ kovų aptarinėjimus.
Ir suma sumarum gal pirmą kartą taip yra, kad neturiu savo kandidato. Nėra to už kurį galėčiau 100 procentų pasakyti, kad tai mano kandidatas.
Tačiau rinkimuose dalyvausiu ir darysiu sprendimą paskutinę savaitę. Žinau už ką tikrai nebalsuosiu – Šimonytę, Žalimą ir Vaitkų. Visi kiti daugiau ar mažiau (kol kas) yra mano spektre, gal tik ponas Žemaitaitis taip pat labai arti iškritimo.
Šiandien užmačiau LRT skaičiuoklę, kuri pagal kandidatų pozicijas tam tikrais klausimais nusako, kuris kandidatas rinkėjui yra artimiausias. Labai keista, kad su ponu Žalimu turime tiek bendro, o su ponu Vėgėle ne tiek ir daug. Skaičiuoklės rezultatai nustebino.
Skaičiuoklė gali kiekvienam padėti išsigryninti kandidatą nes sutikime, kad daugelis iš mūsų rinkimų metu patenkame į savo pačių susikurtus stereotipų laukus, kurie paremti emocijomis, įsivaizdavimais ir viltimi, kad šį kartą viskas bus kitaip.
