Prof. dr. Vytautas Radžvilas
Tautos Forumas – steigiant Nacionalinį susivienijimą išsikeltus programinius tikslus, pirmiausia siekį susigrąžinti valstybę, tvirtai ginanti partijos narių grupė, nesitaikstanti su mėginamu įvykdyti radikaliu organizacijos politinės krypties pakeitimu.
Latvijos parlamentui šiandien išsiųstas Tautos Forumo iniciatyvinės grupės pareiškimas dėl Stambulo konvencijos. Jis išsiųstas Forumo vardu, nes esamomis aplinkybėmis dabartiniai partijos vedliai tokio pareiškimo neįstengtų parengti ir nedrįstų paskelbti. Nuoroda į pareiškimą čia.
Pareiškimu moraliai parėmėme brolius latvius ir padėkojome jiems už parodytą didžiulę politinę drąsą bei ryžtą siekiant atsikratyti latvių tautai ir valstybei primestos Stambulo konvencijos bei apginti prigimtinę šeimą. Paraginome Lietuvos Seimą pasekti kaimynų pavyzdžiu. Mūsų šalies atveju – kartą ir visiems laikams padėti Stambulo konvenciją į giliausią stalčių ir apie ją pamiršti.
Iš pagarbos broliškos tautos atstovams pareiškimas išverstas į jų gimtąją kalbą. Tegul jis bus ir TF pasveikinimas su lapkričio 18 – Latvijos Respublikos Nepriklausomybės diena. Valstybinė nepriklausomybė – kaip lengva pasakyti ir kaip sunku padaryti! Pakilę į sunkų mūšį, kad būtų atšaukta jau ratifikuota Konvencija, drąsieji kaimynai suteikė žodžiui „nepriklausomybė“ realų politinį turinį ir grąžino jam autentišką prasmę. Iš tikrųjų jie siekia ne ko kito, o susigrąžinti valstybę – atkurti suverenias galias ir teisę savarankiškai, be išorės kišimosi ir spaudimo, spręsti tokio dokumento kaip Konvencija likimą. Tokių galių ir teisės turėjimas neabejotinai yra nepriklausomos ir suverenios valstybės požymis. Savo drąsiais veiksmais latviai parodė, ką iš tiesų reiškia būti suvereniems. Bet jų kova kartu parodė, kaip sunku būti ir elgtis kaip nepriklausoma valstybė.
Tokią dieną neverta aiškinti, kas yra Stambulo konvencija, ir priminti seniai žinomas jos ydas. Užteks pasakyti, kad Konvencija yra ideologinio ir politinio diktato (ne)suverenioms valstybėms teisinis įrankis bei jų politinio bejėgiškumo prieš transnacionalinius galios centrus simbolis.
Istorija rodo, kad net represyviausios ideologijos anksčiau ar vėliau žlunga susidūrusios su tikrove. Bet kaip greitai tai įvyksta – smarkiai priklauso nuo žmonių ir tautų nuostatų bei ryžto priešintis. Latviai parodė, kad jie nėra, apibūdinant Lietuvoje gerai žinomais iškilaus ministro žodžiais, veršių tauta. Mėgindami nusimesti Stambulo konvencijos naštą, jie siekia sutraukyti joje ir per ją prievarta brukamos genderizmo ideologijos pančius.
Galbūt juos galutinai nusimes kitais metais. O gal tai tik sunkios ir ilgos kovos už teisę laisvai mąstyti ir kalbėti pirmieji žingsniai. Nespėliokime. Bet svarbiausia – latviai rimtai kovoja. Ir todėl jie anksčiau ar vėliau laimės.
Neturime jokių iliuzijų ir vilčių, kad Lietuvos Seimas įstengtų pakilti į panašią kovą. Ar bent paskelbti nors baikščiausią solidarumo su latviais deklaraciją. Išduoti ir palikti kaimynus vienus sunkią valandą – ne pirmas kartas. Šitaip komunistinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1988 m. apgavo ir išdavė estus, neįvykdžiusi jiems duoto pažado jų pavyzdžiu paskelbti LSSR įstatymų viršenybę prieš SSRS įstatymus.
Ir dabar vėl vietoje tikrų ir drąsių žingsnių – atsisakyti Stambulo konvencijos, steigti iniciatyvinę grupę referendumui dėl šeimos apibrėžimo organizuoti – aptakus lemenimas ir sukti tokio referendumo pažadai… po trijų metų, kartu su kitais parlamento rinkimais. Sukti, nes melagingi – žarstomi iš anksto žinant, kad KT paprasčiausiai neleis tokiam referendumui įvykti, jeigu šios idėjos neiškels ir neįgyvendins tokiam darbui susitelkę patys šalies piliečiai. Seimas tokiai iniciatyvai niekada neišdrįs pritarti.
O štai latviai savo valia ir drąsa liudija, kad tikros Nepriklausomybės skonio iki galo nėra pamiršę. Todėl jie egzistenciškai supras, ką reiškia šie sveikinimo žodžiai –
Lai dzīvo brīvā Latvija!
