
Vyriausybės remiamoje ataskaitoje teigiama, kad įstatymų besilaikantys Švedijos mokesčių mokėtojai netyčia subsidijuoja nusikalstamas gaujas per pašalpų sistemą.
Tomas Brukas
Švedijos vyriausybės atlikta apžvalga parodė, kad tūkstančiai asmenų, susijusių su šalies gaujomis, jau daugelį metų gauna išmokas iš socialinės paramos sistemos. Tai sukuria, kaip valdžia apibūdina, „patikimą, legaliai atrodantį pajamų šaltinį“ nusikalstamiems tinklams.
Remiantis valstybės organizuoto nusikalstamumo analizės išvadomis, maždaug 4 000 policijai žinomų gaujų narių gauna ligos išmokas, nedarbingumo išmokas arba paramą darbo ieškantiems asmenims. Apskaičiuota, kad šios išmokos per laiką sudaro apie 3,6 mlrd. Švedijos kronų (327,5 mln. eurų) ir suteikia vadinamąsias „baltas“ pajamas, net kai jų nelegali veikla yra nepastovi.
Tai reiškia, kad sąžiningi Švedijos mokesčių mokėtojai netyčia finansuoja nusikalstamas grupuotes, užtikrindami joms stabilias pajamas ir sudarydami sąlygas tęsti veiklą.
Švedijos socialinės draudimo agentūros vadovas Nilsas Öbergas TV4 televizijai sakė, kad naujoji medžiaga dar labiau patvirtina ilgai stebimą tendenciją. Pasak jo, gerovės sistema tapo nusikalstamų grupuočių verslo modelio dalimi: oficialios pajamos „ant popieriaus“ ir kriminalinės pajamos „už jo“.
Portalas „Samnytt“ pažymi, kad ataskaitoje fiksuojama ryški žmonių su migracijos kilme perteklius tarp tirtos grupės narių – tai taikoma tiek užsienyje gimusiems, tiek Švedijoje gimusiems dviem užsienyje gimusiems tėvams.
Tyrėjai išskiria ir prieštaravimą tarp išmokų, kurioms būtinas sumažėjęs darbingumas, ir faktinės kai kurių gavėjų veiklos. Ataskaitoje pateiktuose pavyzdžiuose minimi asmenys, oficialiai pripažinti netinkamais dirbti, tačiau vadovaujantys gaujoms, keliaujantys po užsienį ar koordinuojantys smurtinius nusikaltimus. Vienas vyras, po nelaimingo atsitikimo pripažintas nedarbingu, buvo užfiksuotas sporto salėse ir dalyvaujantis gaujos operacijose. Kitas, su riboto darbingumo diagnoze, esą vadovavo dideliam nusikalstamam tinklui ir turėjo daugiau kaip 30 teistumų.

Vaikų išlaikymo išmokos taip pat nurodomos kaip paslėptas pajamų šaltinis. Kadangi daugelis gaujų narių oficialiai deklaruoja mažai ar visai neturi teisėtų pajamų, valstybė dengia jų vaikų išlaikymo įmokas. 2024 m. daugiau nei 3 600 tokių asmenų buvo pripažinti nepajėgiais mokėti, todėl jiems išmokėta apie 118 mln. kronų (10,7 mln. eurų).
Apžvalga taip pat atskleidė ir ryšius su verslu. Vienas iš trijų darbdavių, teikusių nedarbingumo išmokų prašymus gaujoms priklausantiems darbuotojams, patys yra susiję su nusikalstamu pasauliu. Daugiau nei keturi iš penkių tirtų įmonių turi aiškių sąsajų su gaujų tinklais. Ypač daug piktnaudžiavimo nustatyta asmeninės pagalbos paslaugų sektoriuje – tiek tarp darbuotojų, tiek tarp savininkų.
Socialinės apsaugos ministrė Anna Tenje, cituojama „Sydsvenskan“, situaciją pavadino „stulbinama“ ir pabrėžė, kad viešieji pinigai skirti tiems, kuriems jų išties reikia. Pasak jos, finansinės paramos nusikalstamiems tinklams mažinimas yra būtina sąlyga siekiant mažinti gaujų įtaką.
Darbo ministras Johanas Britzas TV4 eteryje asmenis, pasinaudojančius sistema, pavadino „gerovės piratais“ ir pridūrė, kad mokesčių mokėtojai faktiškai finansuoja nusikalstamą gyvenimo būdą, kuriuo šie prisidengia.
Policijos duomenimis, apie 67 500 žmonių Švedijoje turi tam tikrų sąsajų su gaujomis, o maždaug 17 500 laikomi aktyviai jose dalyvaujančiais. Nacionalinė policijos komisarė Petra Lundh teigė, kad nėra aiškių požymių, jog padėtis gerėja ar blogėja, ir perspėjo, kad gaujų narių verbavimas išlieka stabilus.
Apžvalgos autoriai pažymi, kad galiojantys įstatymai buvo sukurti sąžiningiems pareiškėjams, o ne organizuotam piktnaudžiavimui. Jie ragina suteikti institucijoms daugiau galių keistis duomenimis ir vykdyti patikimesnį tikrinimą. Vyriausybė teigia, kad gruodį įsigalios nauji duomenų prieigos įstatymai, o papildomos reformos planuojamos vėliau šios parlamento kadencijos metu.
Pareigūnai nurodo, kad kitas žingsnis – iš naujo įvertinti peržiūroje pažymėtus išmokų atvejus ir sustabdyti mokėjimus, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo. Atsakingos agentūros teigia, kad plės tyrimus, tačiau ministrai dar nepateikė termino, kada pokyčiai bus visiškai įgyvendinti.
rmx.news






Kokiu tikslu Švedijos vyriausybė augina nusikaltėlių armiją? Kam tiksi ją panaudoti?
– Tomas Jakutis –
Kokiu tikslu Švedijos vyriausybė augina nusikaltėlių armiją? Kam tiksi ją panaudoti?
Netyčia financuoja…Apsimeta durniais,tiek metų šėrė ir tik dabar pastebėjo.DDDDD
„Švedija: ataskaitoje nustatyta, kad gaujų nusikaltėliams buvo išmokėta daugiau kaip 325 mln. eurų”..
Lietuvoje negarsiai paviešintose KAM audito kai kurios „smulkmenose” sakoma, kad auditas nerado kur išleista, kas „finansuota” už 680 milijonų €, o kur dar „valstybės saugumui pavojinga” KAM pinigų leidimo „auksinių šaukštų..” operacijų mastai. Kaip ir „daug įdomių finansavimo klausimų” visiems turėtų kelti LRT audito ataskaitose duoti duomenys, kaip ir kas buvo „finansuota”.. O kur dar vietinės „energetinių projektų finansavimai”… ir t.t.
Taip kad Lietuvos žmonėms belieka tik pasvajoti, kad ir pas juos būtų tokios kaip Švedijos „bėdos”, Lietuvos gyventojai gyventų ir „kentėtų” taip kaip švedai..
Fantastika, bukumo viršūnė…švedes prievartauja, gaujos platina narkotikus, vyksta gaujų karai ir ką Švedijos valdžia? Sako nu nu nu negražu taip elgtis…Vietoj to, kad suteiktu reikalingus įgaliojimus ir pradėtų masines deportacijas visų Švediją užplūdusių valkatų namo, iš kur jie ir atsigrūdo….Ar mes tikrai norime gyventi kaip Švedijoje? Aš tai tikrai ne. Deja reikia pripažinti, kad pas mus irgi nieko šioje srityje nenusimato….valdžia elgiasi taip todėl, kad peopl’ui p*ui, jis niekada taip gerai negyveno ir visai nerūpi kas dedasi jo panosėje….tik bėda ta, kad jeigu ir toliau taokiais tempais įsivežinėsime valkatas iš visų pasaulio pakraščių bus dar blogiau nei Švedijoje…