Smurtinės kraštutinių kairiųjų riaušės Prancūzijoje – „šiurpus įspėjimas“ amerikiečiams, teigia Mike’as Johnsonas

Elizabeth Elkind ir Efrat Lachter

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas palygino kraštutinių kairiųjų grupuotes Prancūzijoje su Amerikos „socialistiniais demokratais“, pasisakančiais už atvirų sienų ir nelegalios imigracijos politiką.

Prancūziją krečiančios smurtinės riaušės yra grėsmingas perspėjimas, kas gali nutikti Jungtinėse Valstijose, jeigu demokratai laimės artėjančius JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimus, įspėjo Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, respublikonas iš Luizianos valstijos.

Vienas aukščiausių JAV politinių pareigūnų palygino kraštutinių kairiųjų grupuotes, kurios, jo teigimu, įstūmė Prancūziją į chaosą, su socialistinių idėjų stiprėjimu Amerikos Demokratų partijoje. Pasak M. Johnsono, artėjantys rinkimai yra geriausia galimybė užkirsti kelią panašiems įvykiams Jungtinėse Valstijose.

„Prancūzija grimzta į chaosą, nes pasirinko ATVIRŲ SIENŲ politiką – lygiai tokią, kokios siekia socialistiniai demokratai Amerikoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Johnsonas.

„Tai, ką dabar matome, yra šiurpus įspėjimas visiems amerikiečiams, kas nutiks, jeigu radikalioji marksistinė kairė pasieks savo tikslus“, – pareiškė jis.

Smurtiniai studentų protestai Prancūzijoje paskatino naujas diskusijas dėl atvirų sienų imigracijos politikos. Šalyje kilę neramumai pateikiami kaip pamokanti istorija ir įspėjimas Jungtinėms Valstijoms.

Įvairovė nėra stiprybė

„Taip pat pasakyčiau, kad mums, dabar esantiems čia, nuostabiajame Niujorke, tai turėtų būti rimtas perspėjimas“, – šeštadienį televizijos laidoje „The Big Weekend Show“ pareiškė jos vedėja Tomi Lahren.

Ji tęsė: „Būtent to galime pasimokyti iš Europos, ir būtų išmintinga iš jos patirties pasimokyti. Europiečiai nusprendė, kad nori atvirų sienų. Jie nusprendė, kad įvairovė yra jų stiprybė. Žinoma, Joe Bidenas ketverius metus mėgino įgyvendinti tokią pačią politiką. Dabar mes ją atšaukiame.“

T. Lahren teigė, kad „kai leidžiate daugybei žmonių atvykti į savo šalį ir naudotis jos socialinės apsaugos sistema, vietos gyventojai anksčiau ar vėliau ima piktintis“.

Pasak jos, šis pyktis neretai prasiveržia netinkamomis formomis.

„Galiausiai jie ima padeginėti įvairius objektus, o tai, mano nuomone, yra kvaila, kad ir dėl ko pyktumei. Tačiau neabejotina, kad šalys, kurios skelbiasi tapsiančios viso pasaulio namais, anksčiau ar vėliau už tai turi sumokėti. Ir dažniausiai didžiausią kainą sumoka vietiniai gyventojai – šiuo atveju patys prancūzai“, – sakė ji.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Paryžiaus moksleiviai pradėjo protestuoti prieš perpildytas klases, mokytojų trūkumą, pernelyg ilgas pamokų dienas ir blogėjančias mokymosi sąlygas. Jie kaltino vyriausybę nepakankamai investuojant į švietimo sistemą. Demonstracijos prasidėjo taikiai skurdesniuose Paryžiaus priemiesčiuose, tačiau netrukus persikėlė į sostinės centrą, o vėliau išplito po visą Prancūziją – Marselį, Strasbūrą, Tūrą, Nantą, Tulūzą ir Lilį. Protestams plečiantis, jie darėsi vis smurtingesni.

Nepasitenkinimą pakurstė ketvirtadienį paskelbtas vyriausybės 2027 metų biudžeto projektas. Jame numatyta švietimo išlaidas, neįskaitant mokytojų pensijų, padidinti vos 1,7 proc. – mažiau, nei siekia infliacija, pranešė „Reuters“.

Per riaušes buvo padeginėjamas ir niokojamas turtas, į policijos pareigūnus mėtomi įvairūs daiktai, o kai kuriais atvejais užpulti ir žmonės. Reaguodamos į smurtą, teisėsaugos pajėgos panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. „Reuters“ duomenimis, per savaitę visoje Prancūzijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 5 tūkst. protestuotojų, o penktadienį daugiau nei 400 mokyklų vis dar buvo uždarytos.

„Euronews“ penktadienį pranešė, kad nuo neramumų pradžios buvo sužeisti mažiausiai 65 mokyklų darbuotojai, tarp jų 40 mokyklų direktorių, taip pat apie 170 mokinių. Daugiau kaip 100 vidurinių mokyklų patyrė tai, ką Prancūzijos švietimo ministras Édouard’as Geffray pavadino „didele žala“.

Ketvirtadienį vykusiame vyriausybės kriziniame pasitarime Prancūzijos žvalgybos tarnybos pranešė, kad protestų judėjimą inicijavo radikalios kairiosios partijos „Nepaklusnioji Prancūzija“ (La France insoumise, LFI) politikai. LFI atmetė šiuos kaltinimus ir savo ruožtu apkaltino prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę mėginimu politizuoti protestus artėjant 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimams.

Demokratijų gynimo fondo (Foundation for Defense of Democracies) vyresnioji atstovė Europai Simone Rodan-Benzaquen ketvirtadienį „Fox News Digital“ teigė, kad neramumai kilo dėl pagrįsto mokinių nepasitenkinimo, tačiau ilgainiui peraugo į gerokai rimtesnį konfliktą.

„Mokinių skundai dėl mokytojų trūkumo ir blogėjančios mokyklų būklės iš pradžių buvo visiškai pagrįsti“, – sakė S. Rodan-Benzaquen. „Tačiau mokyklos direktoriaus apipylimas benzinu ir ugniagesių užpuolimas jau yra  smurtiniai veiksmai. Šiuos įvykius politiškai reikšmingus dėl nepasitenkinimo mokyklų padėtimi mėginama paversti kur kas didesne konfrontacija su vyriausybe“, – pabrėžė ji.

Tai kova už mūsų civilizacijos, laisvių ir gyvenimo būdo išsaugojimą

Tuo tarpu M. Johnsonas riaušes susiejo su pernelyg liberalia Prancūzijos imigracijos politika. Nelegalios imigracijos ribojimas buvo vienas svarbiausių klausimų, padėjusių respublikonams laimėti 2024 metų JAV rinkimus.

„Amerikoje vyksta ne šiaip politinių ideologijų kova – tai kova už mūsų civilizacijos, laisvių ir gyvenimo būdo išsaugojimą. Jeigu demokratai susigrąžins valdžią, mūsų šalį užplūs atviros sienos ir nelegalūs nusikalstami migrantai, kurių daugelis nori ją sunaikinti“, – perspėjo M. Johnsonas.

Šį savaitgalį daugiau kaip 500 tūkst. žmonių išėjo į įvairių Prancūzijos miestų gatves, protestuodami prieš dideles pragyvenimo išlaidas, švietimo kainą ir kitas socialines bei ekonomines problemas. Ypač didelį atgarsį sukėlė pranešimai apie Limožo rotušės padegimą. Istorinis pastatas, kaip skelbiama, buvo smarkiai nuniokotas per riaušes, dėl kurių kaltinami kraštutinių kairiųjų aktyvistai.

Nerimą sukėlė vaizdai, kuriuose kai kurie demonstracijų dalyviai nešė Alžyro, Palestinos ir Maroko vėliavas. Tai paskatino dešiniųjų politikus kelti klausimą dėl Prancūzijos imigracijos politikos ir jos poveikio visuomenės stabilumui.

Prancūzijos įvykiai sulaukė atgarsio ir tarp kitų JAV respublikonų

„Tai, kas dabar vyksta Prancūzijoje, yra natūrali progresyvios politinės darbotvarkės baigtis. Kai sukuri milžinišką socialinės gerovės valstybę ir didini gyventojų skaičių pasitelkdamas migraciją iš trečiojo pasaulio šalių, anksčiau ar vėliau ima irti pati visuomenės tvarka“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė JAV Atstovų Rūmų narys Brandonas Gillas, respublikonas iš Teksaso.

Tokiu būdu Prancūzijos neramumai tampa ir JAV vidaus politinių debatų dalimi. Respublikonai juos pateikia kaip perspėjimą apie galimas masinės imigracijos, kairiosios politikos ir silpnėjančios viešosios tvarkos pasekmes, o artėjančius Kongreso rinkimus sieja su pasirinkimu, kokia kryptimi toliau vystysis Amerika.

foxnews.com