Siekiama ne tik susilpninti Rusiją, bet ir leisti Ukrainai nukentėti, kad po karo ji būtų bejėgė

Iš vienos pusės – pagalbos Ukrainai srautai ir skambūs šūkiai, iš kitos – akivaizdus vengimas greitai suteikti tokią pagalbą ir tiek, kiek Kyjivui realiai reikia.

Kodėl parama dozuojama, Alfa.lt svarstė kartu su Nacionalinio susivienijimo pirmininku filosofu prof. dr. Vytautu Radžvilu. Jo nuomone, daugelis Vakarų lyderių dažnai veidmainiauja, sakydami viena, o darydami kitą. Tai verčia įtarti, kad kai kurios valstybės turi savanaudiškų tikslų, apie kuriuos garsiai nekalba.

– Viena vertus, JAV parama Ukrainai yra tikrai didelė, tačiau vis kažkas kliūva – Lendlizo įstatymas nepasirašytas, kiekvienas sprendimas dėl sunkesnės ginkluotės svarstomas ilgai ir kebliai. Kaip tai vertinate?

– Žinoma, ukrainiečiai ir artimiausi jų rėmėjai visada gali sakyti, kad agresiją patiriančiai šaliai pagalbos teikiama per mažai. Tačiau taip pat akivaizdu, kad kritika šiuo klausimu turi ir gilesnę priežastį. Daugybei žmonių padėtis darosi vis neaiškesnė ir natūraliai kyla klausimas, koks yra tikrasis JAV požiūris į Ukrainos karą. Kokie yra tikrieji galingiausios pasaulio valstybės interesai?




Akivaizdžiai matome atotrūkį tarp deklaracijų apie laisvę, demokratiją ir būtinybę ginti užpultą šalį bei to, kas visiškai pagrįstai vadinama pagalbos „arbatiniais šaukšteliais“ taktikos. Taip pat aišku, kad tokia nepakankama pagalba siaubingai daug kainuoja Ukrainai ir jos žmonėms. Toliau griaunami ekonominiai Ukrainos pajėgumai.

– Koks gi yra tokios taktikos tikslas?

– Susidaro įspūdis, kad siekiama ne tik susilpninti Rusiją, beje, taip pat ukrainiečių gyvybių kaina, bet ir leisti Ukrainai nukentėti tiek, kad po karo ji būtų bejėgė – deindustrializuota, susilpnėjusi. Tokia valstybė, kuriai po karo būtų galima primetinėti įvairias sąlygas. Nepamirškime, kad, ir prieš įsiplieskiant karui, Ukraina buvo spaudžiama vykdyti reformas, kurių pagrindinis tikslas – laisva ir neribota Vakarų kapitalo ekspansija Ukrainoje, galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais, pirmiausia nepaprastai derlinga žeme.

Straipsnio nuoroda: spausti paveikslėlį

2 KOMENTARAI

  1. „Stambulą” jau įbruko. Ar leistų sau tokiomis aplinkybėmis pasinaudoti GARBINGI?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Almantas Stankūnas. Žalioji energetika atsimušė į lubas

Dalinuosi pranešimu iš Danijos, kad praktiškai stabdomas vėjo energetikos vystymas. Tai turėjo atsitikti didėjant žaliosios elektros daliai bendrame...

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...

Kol yra tokių žmonių, Lietuvos partizanų žygdarbiai nebus pamiršti

Artėjant spalio 27-ajai, kai minimos 78-osios vienos iš įspūdingiausių Lietuvos partizanų pergalių metinės,  Tautos forumo atstovų grupė apsilankė...

Mokyklas siūloma vertinti kitaip. Ar DI padės mokytojui, ar jį vertins?

Dr. Jogaila Vaitekaitis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Rytoj į pamoką ateis stebėtojas. Mokytoja tai žino, todėl šįvakar dar...