
Zita Ballinger Fletcher
JAV kariuomenė siekia aprūpinti karius naujomis technologijomis, galinčiomis paversti orą geriamuoju vandeniu.
Spalio 7 d. JAV kariuomenės inžinierių tyrimų ir plėtros centras (ERDC) ir „AirJoule Technologies Corporation“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – sukurti naujas sistemas, galinčias tiekti švarų vandenį kariams atšiaurioje ir išteklių stokojančioje aplinkoje.
Trejų metų bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros sutartis remiasi esama armijos nanotinklų technologija bei „AirJoule“ drėgmės išgavimo sistema. Šių technologijų derinimas leis sukurti naujus sprendimus karių aprūpinimui vandeniu.
„AirJoule gali veikti įvairiomis sąlygomis – ypač ten, kur paviršinio ar požeminio vandens šaltiniai yra neprieinami arba užteršti“, – teigė „AirJoule Technologies“ generalinis direktorius Mattas Jore’as. „Tikime, kad šis bendradarbiavimas padės užtikrinti patikimą švaraus vandens šaltinį mūsų kariams, ir džiaugiamės galėdami dirbti su ERDC šioje mokslinių tyrimų iniciatyvoje.“
„AirJoule“ sistema – tai naujas drėgmės surinkimo iš atmosferos būdas, leidžiantis vandens garus paversti švariu geriamuoju vandeniu.
Sausio mėnesį pristatytas armijos nanotinklas – pirmasis tokio tipo įrenginys* tarnyboje. Tai kompaktiška, autonominė energijos sistema, varoma vandenilio kuru, veikianti tyliai ir nepriklausomai nuo elektros tinklo. Derinant ją su „AirJoule“ technologija, kariai galėtų turėti nuolatinį ir patikimą švaraus vandens šaltinį net pavojingose ar neišvystytose teritorijose.
Tokios nepriklausomos sistemos, galinčios paversti oro drėgmę vandeniu, potencialiai pašalintų daugelį logistinių kliūčių kariams lauko sąlygomis.
Prieiga prie švaraus vandens visais laikais buvo būtina sėkmingoms lauko operacijoms – jo trūkumas neretai baigdavosi katastrofomis. Kryžiuočiai pralaimėjo Hattino mūšį Saladinui 1187 m. daugiausia dėl vandens tiekimo krizės.
Po šimtmečių, Antrojo pasaulinio karo metais, Merrill’s Marauders kariai kentė nuo dehidratacijos ir ligų, gerdami vandenį iš užterštų šaltinių Birmoje. Kai kurie jų buvo priversti pjaustyti bambuką į gabalus, kad išgautų šiek tiek skysčio troškuliui numalšinti.
Panašiai JAV jūrų pėstininkai Peleliu saloje kentė nuo dehidratacijos ir infekcijų, gerdami vandenį, gabenamą naftos statinėse, arba iš stovinčių balų kruvinuose mūšio laukuose.
Dabartinės vandens valymo technologijos dažnai reikalauja sudėtingo paruošimo, kad būtų efektyvios. Pavyzdžiui, šių metų gegužę Misūrio armijos nacionalinės gvardijos 935-asis aviacijos paramos batalionas dislokavo vandens valymo komandą į Trinidadą ir Tobagą, siekdamas paremti tarptautines pratybas. Nors jų naudojami įrenginiai buvo lengvi, jie priklausė nuo vietinių vandens šaltinių bei keturių filtrų sistemos su chloru.
Tuo tarpu „AirJoule“ technologija gali veikti visiškai savarankiškai – pasitelkdama vien atmosferos drėgmę.
Jos metalinis-organinis karkasas geba sugerti daugiau nei pusę savo svorio vandens garuose. Tam, kad šie garai virstų skysčiu, reikia minimalios energijos, todėl ši technologija gali ženkliai išplėsti karių operacijų galimybes ir spręsti esamas aprūpinimo vandeniu problemas.
Apie autorę:
Zita Ballinger Fletcher anksčiau dirbo žurnalų „Military History Quarterly“ ir „Vietnam“ redaktore bei JAV Narkotikų kontrolės administracijos istorike. Ji yra karo istorijos magistrė, baigusi studijas su pagyrimu
defensenews.com





