Seimo kontrolierių įstaiga tapo nacionaline žmogaus teisių institucija

Šių metų kovo mėnesį Seimo kontrolierių įstaiga, po ilgų kruopštaus pasirengimo metų, tapo akredituota Nacionaline žmogaus teisių institucija (toliau –NŽTI). Žmogaus teisių komitete Seimo kontrolierių įstaigos atstovai pristatė Nacionalinės žmogaus teisių institucijos veiklos gaires. Pasak pristatyme dalyvavusio įstaigos vadovo Augustino Normanto, vakar įstaiga gavo ir Nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo dokumentą, patvirtinantį, kad Seimo kontrolierių įstaiga yra akredituota A kategorijos Nacionalinė žmogaus teisių institucija ir visavertė šio tinklo narė.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134 paskatino valstybes nares steigti nacionalines žmogaus teisių institucijas. Reikalavimą kiekvienai valstybei narei turėti nacionalinę žmogaus teisių instituciją kelia ir Europos Sąjunga (ES). Valstybėms, siekiančioms tapti ES narėmis, kaip viena narystės sąlygų yra keliamas reikalavimas turėti NŽTI. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijose Lietuvos Respublikai ne kartą buvo pareikštas raginimas turėti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, tad 2014 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Seimo kontrolierių įstaiga buvo paskatinta siekti nacionalinės žmogaus teisių institucijos statuso.

2017 m. kovo 23 d. buvo priimtas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių akreditacijos pakomitečio ir Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI) sprendimas Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos akreditavimo nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A statusą.

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos veiklos koncepcija suformuluota Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134 dėl principų, susijusių su nacionalinių žmogaus teisių institucijų statusu (Paryžiaus principų). Vienas svarbiausių nacionalinės žmogaus teisių institucijos tikslų – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas.




Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas. ITALIJOJE RAUDONOS LINIJOS: UŽ RIAUŠES – KALĖJIMAS IR TŪKSTANTINĖS BAUDOS, UŽ VAIKŲ VANDALIZMĄ ATSAKO IR TĖVAI

Kol Europos miestuose nesiliauja protestai dėl augančių pragyvenimo išlaidų, Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybė ėmėsi ryžtingų priemonių prieš...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...

Vytautas Zelianka. Pirma išsiaiškinkime sąvokas. Teisėje sąvokos yra labai svarbu. Kaip pavadinsi, taip ir turėsi

Kalbu su žmogumi, kuris turi daug patirties perkant parduodant nekilnojamą turtą ir vis nesusilaiko parodyti, kad supranta reikalą,...