Jau skaitytojai turėjo seniai pastebėti, kad korono pandemijos vajus, bauginimai dėl 4, 5 bangų ir skiepų nurimo. Kaip ir būdinga ale teisinei valstybei jokios nuobaudos negavo didysis duomenų mokslininkas Vaidas Zemlys- Balevičius atvirai veidaknygėje įsijautęs į rusų asmenų fizinį vijimą iš šalies, kas yra aiškus BK veiksmas ir ne matematikui spręsti kokią politiką Lietuva privalo vykdyti.
Tačiau Masiulio, Darbo partijos reabilitacija iliustratyviai demonstruoja, kad įstatymo raidė pas mus yra užtušuota, užbraukta rašikliu ir galima elgtis kaip tik išmanai.
Ypač mėgaujasi savo triumfo akimirka ir iš patiklių skaitytojų, komentatorių pelną žerianti užsienio kapitalui parduota internetinė žiniasklaida kaip Delfi, 15 min.
Čia savininkai, redaktoriai naudoja sovietinės cenzūros retoriką ir taktiką, filtruoti komentarus, sekti jų autorius, perduoti amžinam Žurnalistų Sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Gi nebe vieša paslaptis, kad komunikacijos fakultetas ruošia tik lojalius ir 1 kryptimi žengiančius plunksnos brolius.
Kiekviena demokratinė valstybė atsiklausia savo piliečių dėl tolimesnių veiksmų, sprendimų. Lietuvoje ši tradicija išnyko kaip pavasarinis varveklis nuo stogo atbrailos, pasirodžius saulutei. Jokių giluminių analizių, ekspertų įžvalgų, skirtingų šaltinių pasiūlos.
Štai jau 3 mėnuo, kaip mano išvardinti portalai vos praplėšus akių vokus talatuoja, kad rusai užėmė 80 procentų teritorijos Donbaso, žodžiu miestas po miesto palaužiamas gynėjų pasipriešinimas. Maždaug siunčiama potekstė, kad dar savaitė, kita ir visur plevėsuos Kremliaus režimo vėliavos.
Save gerbiantys profesionalai pradžioje susipažįsta su Ukrainos žiniasklaidos pateikiama informacija. Kanalai-24, Ukrlife.lt. Priamyj pasiklauso iškilaus žurnalisto Dmitrijaus Gordono, rezidento žvalgybos Jurijaus Šveco, karo eksperto Olego Ždanovo, Arestovičiaus, Feigino įžvalgų, statistikos ataskaitų, peržvelgia google platformoje livemuap žemėlapį, kuris smulkiai pateikia mūšių, antpuolių vietas, pavojaus signalus ir. t.
Šiam momentui be mažyčių kaimelių Rusijos pajėgos neturi jokio pranašumo, dominavimo niekur. Ar užimtas Kijevas, Charkovas, Lvovas, kiek sunkiosios technikos, lėktuvų, tankų neteko agresorius?
Kokie honorarai atiteks užsakovams, vykdytojams? Kur palyginimai su ankstesniais karais, konfliktais Abchazijoje, Kosove, Libijoje, Padniestrėje?
Bet žinote yra visuomenėje itin gajus savalaikis posakis, kad meistriškumas deja nėra prageriamas. Jaunoji karta, paprasti piliečiai privalo murkdytis naratyve, strese, nepatikrinto turinio sklaidoje. Kaip sakoma mažiau žinosi – ilgiau gyvensi?
