Valstybė, kurioje piliečiai yra pasyvūs, įbauginti, išvyti ieškoti geresnio kąsnio svetur, nėra de facto piliečių bendruomene. Paskutinis atvejis su neklystančia partija bet kokia kaina siekiu išsaugoti VRM vadovę aiškiai suponuoja faktą, kad bolševizmas, apie kurį senoji karta kalbėjo su siaubu, nes patys nukentėjo dėl aktyvios politinės, visuomeninės veiklos (įkalindavo, susidorodavo, išmesdavo iš universitetų) tapo duona ir krauju. Kol kas liberalai nenori atvirom kortom žaisti ir įvardinti, kad ši ideologija, administravimo būdas – tai sugrįžimas į sovietmetį, tačiau tai jaučiame visi be išimties
Stebėdavomės, kad L.Brežnevo laikais rinkimai tebuvo imitacija, fikcija. Nesvarbu kiek susirinkdavo rinkėjų, vis tiek buvo skelbiama, kad balsavo visi 100 procentų. Ir visai nesvarbu, kad girti stebėtojai, balsų skaičiuotojai, uždarius rinkimų apylinkes biuletenius veždami išmėtydavo.
Mielieji, juk niekas nepasikeitė nuo niūriųjų 1964-1982 metų. Mojama ranka į Konstitucijos nuostatas, įstatymus, o tos vadinamos procedūros, atrankos, cv, motyvaciniai laiškai tėra idee fixe ir naiviųjų mulkinimas.
Saviems draugams kuriami etatai, darbo vietos, prieš rinkimus suokiant, kad štai biurokratinį aparatą mažinsime iš pagrindų… Jei muziejuje dirbanti referentė nesusigaudo, kas yra humanitaras, bet atstovauja šio profilio įstaigą, ar dar verta aušinti burną?
Tačiau kodėl mums nepabodo stebėti pasekmes, užuot pamėginus užčiuopti ištakas ir priežastis? Kas nutiko, kad mūsų karta tapo tolerantiška bet kam?
Sociologinės apklausos rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida yra katastrofiškas. Tačiau ar reikalaujama iš jos atsakomybės, padorumo, kai čia pat rašoma, jog mirė nuo pandemijos verslininkas, o šalia jo publikuojmi apatiniai moters drabužiai ir intymios moters kūno vietos. Juk reklama, erotiškumas mūsų medijoms neša milijonus, ar joms yra svarbūs žurnalistinės etikos postulatai?
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius yra nepakeičiamas, nekritikuotinas, renkamas be konkurencinės kovos. Mat Lietuva, suprask, neberuošia komunikacijos ir viešosios retorikos specialistų?
Komfortiškai iki pensijos sėdės kabinete Vyriausios rinkimų komisijos atstovė panelė Laura Matijošaitytė, nepratusi atsakinėti į nepatogius ir neparuoštus klausimus. O juk savo laiku piktinomės nepajudinamu Zenonu Vaigausku!
Nėra rungtyniavimo bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, partijose, visuomeninėse organizacijose. Lietuvoje praktiškai nebeliko inteligentijos, o likusieji dreba prieš vadovus ir meldžia fondų pinigų. Įdomu, kai piniginės injekcijos dėl karo Ukrainoje baigsis, kaip jiems pavyks išsilaikyti? Tapti komikais Radioshow?
Kviečiu skaitytojus atviroms diskusijoms ir nuomonių įvairovei.
