Ramunė Amšiejutė. Tas svaiginantis levandų patrauklumas…..
Svečiuodamiesi Biržų krašte, lankydami įžymias istorines ir kultūrines jo vietas, negalėjome nors trumpam neužsukti ir į Mockūnų kaime esantį “Levandų ūkį”, apie kurį buvome daug girdėję, skaitę, o kai kas ir pabuvoję. Nors tuo metu buvo pats alyvų žydėjimas, o laukai maudėsi geltonų pienių žieduose, atvykę į sodybą iškart psichologiškai pajutome gaivų levandų aromatą. Juo padvelkė maloniai mus pasitikusi, romantišku levandų spalvos drabužiu pasipuošusi šio ūkio šeimininkė Giedrė Jankūnienė.
Ponia Giedrė pirmiausia pakvietė pasižvalgyti po nedidelę jaukią provansiško stiliaus parduotuvėlę, kurioje harmoningai dera lietuviško ir prancūziško stiliaus elementai, interjero detalės, seni buities daiktai. Į šią erdvę puikiai įsikomponuoja du peizažai, pačios Giedrės nutapyti ir atskleidžiantys Provanso bei vietinės gamtos peizažus.
Tačiau mus, žinoma, labiausiai sudomino ūkyje iš levandų pagamintos gėrybės ir grožybės. Ant grakščių violetinių lentynėlių išstatyti buteliukai su rankų darbo natūraliu levandų vandeniu ( hidralatu), muilas, žvakės, lūpų balzamas, vonios burbulai, kvepaliukai, džiovintos puokštės, skirtos namams kvėpinti ir puošti, maišeliai su augalėliais, suteikiantys gaivumo patalynei, spintoms, drabužinėms ir šiaip bet kurioms patalpoms. Malonų aromatą skleidžia levandų lapų, žiedų arbatos ir jų mišiniai su kitomis žolelėmis. Visi gaminiai skoningai ir patraukliai įpakuoti melsvos spalvos indeliuose, papuošti šilko skiautelėmis ir kaspinėliais. Patalpoje dominuoja levandų žiedų atspalviai. Gražu, kvapnu ir akiai malonu.
Išsamesniam pokalbiui šeimininkė mus pakviečia prisėsti. Skanaujame levandų arbatos su tokio paties skonio jos keptais sausainiukais ir pyragaičiais pagal senovinį receptą. Gardžiuodamiesi vaišėmis, klausomės ponios Giedrės nuotaikingo pasakojimo apie susižavėjimą levandų grožiu ir iš Prancūzijos atkeliavusia idėja jas auginti. Iš pradžių tai buvo įdomus hobis, malonus užsiėmimas. Juk gėlių ir vaistažolių auginimas – ne tik darbas, bet ir malonus poilsis, atsipalaidavimas, atgaiva sielai. Neilgai trukus meilė levandoms peraugo į šeimos verslą – plėtojamą levandų ūkį, kurio šeimininkėmis tapo Giedrė su seserimi Aušrine ir mama Otilija Stirkiene. Ir štai dabar 20-ies arų plote puikuojasi 2 tūkst. levandų kelmelių ir 1 tūkst. sodinukų. Šiuo metu jie dar atrodo pilki, išdžiuvę, negyvybingi, tačiau tai tik požieminis įspūdis. Iš tikrųjų levandos pamažu jau bunda ir tuoj pradės skleisti žalius lapelius, o nuostabiu žydėjimu ir kvapiu aromatu mus džiugins liepos mėnesį. Ūkyje auginami ir levandinai – vadinamosios vyriškosios levandos. Tai hibridinė veislė, išvesta, sukryžminus tikrąsias ir varpines levandas.Ji puikiai tinka masinei gamybai, nes atspari ligoms, sukrauna didesnius žiedus ir kvepia stipriau nei levandos. Ūkyje taip pat auginama iš Prancūzijos atvežtų rožių bei planuojama pasisodinti didesnį kiekį “Damasko ” rožių. Kalbėdamos apie ūkio plėtrą, moterys planuoja eterinio rožių ir levandų aliejaus atsivežti iš Bulgarijos, nes Lietuvos gamtinės sąlygos neleidžia žiedynuose pilnutinai susidaryti ir išsiskirti kvapniajam aliejui.
Jau šešerius metus augindamos levandas, moterys daug sužinojo, daug išmoko, sukaupė nemažai patirties, kaip auginti ir puoselėti tik vienintele Lietuvos gamtai, Lietuvos oro sąlygoms tinkančią rūšį – “Tikrąją levandą” (Lavandula angustifolia Mill). Iš tikrųjų šios rūšies levandai čia sukurtos palankios sąlygos. Nerūgšti, pralaidi ir lengva dirva, saulėta vieta, kurioje niekada nebūna šešėlio ir pakanka šilumos. Šie nuostabūs augalai dar reikalauja daug meilės, rūpesčio ir kantrybės. Pradedant tinkamu žemės paruošimu, sėklų į žemę įterpimu, daigų retinimu, persodinimu į pastovią vietą, mulčiavimu, tręšimu, laistymu. Rudenį ir pavasarį itin svarbu laiku apgenėti, iškarpyti apdžiuvusias šakeles ir suformuoti dailius krūmelius. Bet pats maloniausias momentas – skinti kvapius žiedelius, lapelius ir ant specialaus stovo juos džiovinti. Turi kuo ilgiau išlikti malonus aromatas ir ryški spalva. Tuo metu svaiginantis levandų dvelksmas pasiekia net tolimiausius kaimynus.
Nuo birželio pabaigos iki rugsėjo pradžios ( levandų žydėjimo metu ) ūkyje organizuojamos dvi skirtingos edukacinės programos, kurių metu lankytojai supažindinami su gausia informacija apie levandų auginimą, jų savybes, naudą, vaistinių augalų kolekcijas, degustuojamos arbatos, o gamybinėje patalpoje demonstruojama produktų gamyba. Net patiems galima pasigaminti sau tinkančio “namu kvapuko “. Tai puiki vieta poilsiui, meditacijai, jogai, atsipalaidavimui, nes aplink tvyrantys laukai, miškai savo kvapais, skoniais, spalvomis ir gamtos garsų harmonija sukuria ypatingą aurą. Norinčius ilgesnio poilsio nakvynei kviečia už dviejų kilometrų, Vabalninke, esantis jaukus viešbutukas.
Manoma, kad levandos kilusios iš Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų ir Indijos regionų. Levanda pavadinimą gavo nuo lotynų kalbos žodžio “lavare” , tai reiškia – “plauti”. Išties, levandų kvapas simbolizuoja švarą ir grynumą. Senovės graikai ir romėnai dėl ypatingai malonaus kvapo jas plačiai naudojo savo buityje. Kvėpino lovas, vonias, drabužius, plaukus. Jie taip pat atrado ir jų vaistines savybes. Levandų aromatas apmalšina galvos skausmą, migreną, turi priešuždegiminių savybių, gydo ištinimus, nudegimus, odos susirgimus, virškinimo sutrikimus. Yra gera priemonė prieš uodus ir kandis. Jų inhaliacijos gydo astmos ir peršalimo ligas. JAV Jeilio universiteto mokslininkai ištyrė, kad masažuojant levandų aliejumi smilkinius ir įkvepiant jo aromata, mažėja kraujospūdis, stimuliuojama kraujotaka. Levandos kvapas labai natūralus ir moteriškas, todėl plačiai naudojamas aromaterapijoje. Atgaivina, nuramina sielą, padeda atsipalaiduoti ir nuteikia ramiam miegui.
Levandos jau šimtmečius naudojamos ir maisto produktų gamyboje. Ypač jas naudoja populiari prancūzų “Herbs de Provance” produktų gamybos linija – kartu su kitais prieskoniais ir žolelėmis. Subtilus levandų aromatas salotoms, sriuboms, mėsos, jūros gėrybių patiekalams, desertams, sūriams, kepiniams ir konditerijos gaminiams suteikia šiek tiek saldaus ir pikantiško skonio. Dėl delikataus aromato šeimininkės gali jas naudoti visur. Čia yra kur pasireikšti maisto gurmanams. Pasitelkime vaizduotę, fantaziją, eksperimentuokime ir levandų grožiu bei aromatu nuolat vis naujai pradžiuginsime savo šeimyną ir svečius.
Norėčiau paminėti vieną užsienio gamintojų neteisėtai levandoms primestą savybę, susijusią su spalva. Praėjusiais metais Vilniaus Gedimino prospekte naujai atsidariusioje gurmaniškų įvairaus asortimento sūrių parduotuvėje nusipirkau ryškiai mėlyno levandų sūrio. Skanus, gražus, egzotiškas, aromatingas ir netgi su sėklytemis. Tačiau ponia Giedrė mane nuliūdino, atskleisdama tiesą: pasirodo, levandų žiedai maisto nenudažo, o gamintojai spalvai išgauti naudoja cheminius dažus…..
Dėl savo kvapių žiedų ir plačios paskirties levandos paplito po įvairius pasaulio kraštus. Lietuvoje jos pradėtos auginti prieš 200 metų ir buvo pagrindinė prancūziško stiliaus sodų puošmena. Šiuo metu jos vėl labai išpopuliarėjo. Del subtilių rausvų, žydrų, violetinių ir indigo atspalvių, derinant su kitomis gėlėmis, levandomis puošiami vaišių stalai, pokylių ir vestuvių puotų interjerai. Reikia tikėtis, kad kiekvienas “Levandų ūkio ” lankytojas į namus parsiveža ir norą auginti levandas savo namų aplinkoje, soduose, terasose, balkonuose ar tiesiog ant palangės.
Atsisveikindami darbščioms ir sumanioms šeimininkėms palinkėjome sėkmes, puoselėjant, plečiant ir įvairinant levandų ūkį. Taip pat sėkmes ir Gegužės 24-26 dienomis Vilniaus Litekspo rūmuose įvyksiančioje parodoje ” AgroBalt “, kur savo produkcija ūkininkų turgelyje prekiaus ir “Levandų ūkis “.
