Jorės šventė visiems linkės – Gyvo žalio!

Balandžio 27-28 d. Molėtų r., Kulionių kaime šalia Observatorijos, vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje jau 28-tąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.
Čia žaliųjų klubo „Gojus“, Molėtų krašto muziejaus ir Lietuvos Romuvos pastangomis jau ketvirtį amžiaus – kasmet paskutinįjį balandžio savaitgalį rengiama bene žinomiausia senojo baltų tikėjimo tęsėjų Jorės šventė sutraukia gausų šventėjų būrį ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.

Pirmieji švenčionys jau nuo penktadienio rinksis Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje ir pradės pasirengimą šventinėms iškilmėms. Šiemet kaip niekad anksti suvešėjusia pirmąja pavasario žaluma bus puošiami šventiniai vartai, senovinės dangaus stebyklos stulpai, kraunamas šventinis laužas, rengiama lauko pirtis…
Pasak ilgamečio Jorės šventės rengėjo Molėtų krašto muziejaus muziejininko ir Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno Jorės šventės apeigų esmę sudaro šventės dalyvių siekis įsijausti į vykstantį gyvosios gamtos atbudimo virsmą:

„Kai Kalėdų kalėjimo tamsas iškalėję praamžės gyvybės grūdai, pažadinti pakopusios Saulės spindulių ir pirmojo Perkūno griausmo, sprogsta ir šauna pirmosios pavasario žalumos strėlėmis, mes senu protėvių papročiu kviečiame visus įsijungti į šį ypatingą gamtos virsmą, kuris teikia galių visiems metams, kad kartu su praamže gamta žaliuotume, žydėtume, bręstume ir kurtume Darną“.

Gyvo žalio! Tebūnie Darna! – tai pagrindiniai Senojo baltų tikėjimo tęsėjų šventiniai šūkiai ir palinkėjimai. Pasak J. Vaiškūno pirma žaluma yra aistringos mūsų vidaus gyvasties išorinis atitikmuo.

„To kas tuomet veriasi gamtoje – trokštame savo viduje. Jorėje dieviškoji gamta ir žmogiškoji prigimtis susitinka. Šventinėse apeigose išorinės galios persmelkia mūsų vidines galias. Taip pasiekiama žmogišką sėkmę laiduojanti Darna – dvasinis ir kūniškas derlius. Darbas, daryti, derinti, derintis, derėti, suderėti, užderėti, derlius, dar… – tai kelias į Darną išlikęs ir gimtosios lietuvių kalbos skambesyje“, – sako J. Vaiškūnas.

Viena iš svarbiausių Jorės šventės apeigų, pasak jo – įšventimas į romuvius. Visi pasiryžę savo širdis atverti senajam protėvių tikėjimui Jorėje kviečiami viešai prisiekti ant Kulionių piliakalnio menančio tą pačią būtovę kaip ir Pilėnų pilis.
Čia buvusios pilies kuoro vietoje, prie seniausios pušies kasmet rengiama įšventimo į romuvius apeiga. Ištiesę delnus į Amžinosios ugnies aukuro ugnį šventės dalyviai prisiekia: „Aš, – tarimas vardas, – atejau čia protėvių pramintu keliu, Dabar mano pareiga tęsti šį kelią. Ąžuolo gilėje įamžintas galingas medžio pavidalas, mano dvasioje įspausti protėvių priesakai. Aš trokštu juos pažinti ir perduoti savo vaikams. Stodamas prieš Amžinąją Romuvos ugnį skelbiu: Senasis baltų tikėjimas vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius stiprinęs ir įkvėpęs mūsų Tautą, dabar yra čia, – ir pridėjęs ranką prie širdies, – mano širdyje. Tepadeda man protėvių Vėlės ir Didieji Dievai. Tegul teikia stiprybės ir galių žengiant į ateitį. Tebūnie Darna!“.

Apeigos vedėjai kiekvienam prisiekusiajam įteikia protėvių pašventintą seitą ištardami: „Dabar tai Tavo stiprybės, išminties ir sėkmės ženklaspalaimintas protėvių. Esi Romuvis. Kurk Darną!“ „Tebūnie Darna!“, – atitaria įšvenčiamasis.
„Įšventimo į romuvius apeigos esmė tiesiogine prasme užkopti protėvių pramintu keliu ant piliakalnio ir daugybės žmonių akivaizdoje garsiai pasižadėti tęsti šį kelią“, – sako J. Vaiškūnas.

Jorės šventėje nuolat minimos protėvių Vėlės, kreipiamasi į pagrindinius gyvybinių galių teikėjus Perkūną, Žemyną ir Gabiją, atliekamos apeigos: įšventimas į vaidilas, protėvių Vėlių pagerbimas ir apeiginė karžygių kova ant piliakalnio, joriukų ir jorėnų palaiminimas Dangaus stebykloje, akmenų aukojimas ir apeiginio viralo srėbimas Perkūno šventovėje…
Kasmet į šventę atvykstantys amatininkai ne tik prekiauja savo rankų dirbiniais, bet ir pamoko savo amato paslapčių. Vyksta parodos, pokalbiai, paskaitos, vakaronės, mokomasi dainuoti, šokti, žaisti, elgtis, kalbėti, linkėti ir mąstyti lietuviškai, pagal protėvių papročius.

Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia praeito amžiaus 7 dešimtmečio pabaigoje ir 8-to dešimtmečio pradžioje, sovietinės okupacijos sąlygomis, užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią, kuomet Jorės, kaip ir kitų jaunimo gaivinamų pagrindinių kalendorinių švenčių šventimas reiškėsi kaip savitas kultūrinis pasipriešinimas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jorė tapo viena svarbiausių įsikūrusios Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių. Nuo 1997 m. Jorė imta švęsti Molėtų rajone, Kulionių kaime ir toje pačioje vietoje jau švenčiama 28-tus metus. Čia rengiamos Jorės šventinės apeigos davė nemažą postūmį ir kitose Lietuvos vietose bei užsienyje gyvenančių lietuvių rengiamoms Jorės šventėms.
***
Norintys daugiau sužinoti apie Jorės šventę gali tai padaryti apsilankę interneto tinklapyje JORĖ https://alkas.lt/jore/

Daugiau žinių:

Jonas VAIŠKŪNAS
Vyr. muziejininkas
Molėtų krašto muziejus
8-682 14559