Nesusitvarkydama su situacija, valdžia vis dažniau ima grasinti Lietuvos žmonėms, taip dar labiau parodydama savo beviltiškumą ir negebėjimą dirbti.
Jie bijo bet kokio žmonių pilietinio aktyvumo, bet kokios kritikos ar nepritarimo ir linkę tai slopinti jėga. Kaip kitaip suprasti pastaruosius įvykius Dieveniškėse, kai kartu su valdžios atstovais į taikų susitikimą su žmonėmis atvažiavo ir keletas riaušėms malšinti skirtų policijos bei Viešojo saugumo tarnybos furgonų.
Viceministras, kurį lydėjo visa ši įranga, dar pareiškė, kad tikisi, kad pajėgos netrukus galės išvykti ir jėgos panaudoti nereikės. Tai jau atviras grasinimas bei prievarta bendruomenei ir taip jau įsibaiminusiai dėl situacijos neaiškumo. Bet koks grasinimas Dieveniškių bendruomenei yra ne tik pasityčiojimas iš jos, bet ir ženklas, kad taip gali nutikti bet kuriai kitai bendruomenei Lietuvoje. Prie tokios valdžios vieną dieną visi galime tapti Dieveniškėmis…
Nesuprantu, kodėl valdžia nebando susitarti gražiuoju ir, pavyzdžiui, neduoda bendruomenei garantijų, kad tai laikinas sprendimas, iki bus paruošta kita tinkama alternatyva.
Nepasiūlo, atsidėkojant bendruomenei už sutikimą laikinai susitaikyti su nelegalių migrantų kaimynyste, skirti investicijas ir iš esmės sutvarkyti visą Dieveniškių infrastruktūrą. Juk įvairūs sprendimai yra galimi, tik reikia norėti juos rasti negąsdinant riaušių slopinimo įranga.
Mažytė smulkmenėlė:
prieš akis ne pavasaris, o ruduo su tamsiomis trumpomis dienomis, ne tik vakarais ir rytais. Tie žmonės bus laisvi, vaikščios, judės aplinkui (jie jau mus teismams už laikymą skirtose patalpose skundžia, o kai nepatinka teismo sprendinys, jį dar aukščiau skundžia!)
Dabar piliečiai, laukę savo bylos svarstymo teisme, palaukite – jų skundams, jų byloms pirmenybė.