Nežinau, kaip jums, bet man tas nuolatinis partnerystės įstatymo stūmimas jau ima atrodyti, kaip pasityčiojimas iš valstybės, politikos ir visos visuomenės.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos ir Laisvės partija aiškiai žino, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria, kad vienalytės poros būtų prilyginamos šeimai taip, kaip ji apibrėžta Konstitucijoje ir didžiosios dalies visuomenės sąmonėje, tačiau lygiai taip pat puikiai žino, kad ta pati dalis visuomenės neprieštarauja, kad vienalytės poros vestų bendrą ūkį, tik kitu, ne šeimos statusu.
Tai kam šiandien, kada visai šalia vyksta karas, diskutuojama apie branduolinio ginklo panaudojimo tikimybę jau nekalbu apie įtampą, kurią jau kelinti metai patiria visuomenė, dirbtinai audrinti situaciją? Negano to, Seimo Pirmininkė nedviprasmiškai, nieko netempiama už liežuvio pasigiria, kad pasistengs, jog partnerystės įstatymas Seime būtų svarstomas tada, kada dauguma pasiskaičiuos balsus, kad jų užtektų įstatymo priėmimui.
Kam šiandien, kada visai šalia vyksta karas, dirbtinai audrinti situaciją?
Na, galima suprasti, kad bandys „papirkti“ svyruojančius ir labiau linkstančius dėl vienokių ar kitokių priežasčių parsiduoti… tad šioje vietoje bus įdomu stebėti balsavimus, nes labai aiškiai save demaskuos tie, kurie viešai žmonėms kalba viena, o daro kita. Viena vertus, šiandien šiam klausimui skirti pagrindinį dėmesį, tarsi Lietuvoje nebūtų kitų problemų, labai aiškiai parodo, kad šios valdžios galimybės ir nusiteikimas dirbti valstybei yra labai ribotas.
Kita vertus, jeigu įstatymo stūmimas vyksta specialiai, siekiant kelti sumaištį ir nepasitenkinimą (čia liečia abi puses, tiek tuos kurie palaiko projektą, tiek tuos kurie nori, kad valstybės politika būtų nukreipta į tradicinę šeimą), tuomet toks poelgis vertas kitokio vertinimo – Lietuvą valdo ir pamišusi, ir nekompetentinga, dar ir niekšiška valdžia, kuri su visa visuomene elgiasi begėdiškai.
Pati skaldo, o paskui garsiai šaukia, kaip blogai ir kokia susikaldžiusi Lietuva… Jau dabar aišku, kad tai bus jų arkliukas artėjančiuose rinkimuose, kuris ir dabar naudojamas, kaip turintis paslėpti visą valdančiųjų neveiksnumą ir negebėjimą spręsti žmonių problemų.
Red. pastaba. Primename, kad Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, jog šeima yra kuriama santuokos būdu, „valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją„. Taigi „partnerystės“ valstybinės“ registracijos Konstitucija nenumato. Norint įtvirtinti „partnerystės“ institutą“, pirmiausia būtina keisti Konstituciją.
