Prezidentas Gitanas Nausėda mąsto taip pat, kaip ir Vakarų Europos lyderiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo valstybes ir viso regiono saugumą. Tai puikiai iliustruoja Prezidento interviu BBC radijui apie tai, kad būtina kalbėtis su A. Lukašenka: „Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“.
Tik priminsiu, kad pirmadienį vyko A. Merkel ir A.Lukašenkos pokalbis „apie sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“.
Pirmadienį vakare vyko ir kitas pokalbis, kuriame jau dalyvavo Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir V. Putinas. Jie taip pat, kaip teigiama, aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos ir kad priešprieša turi būti mažinama. Niekas nenori, kad pasienyje su Baltarusija rikiuotųsi ne tik emigrantai, bet ir karinė technika, apie kurios „būtinybę“ jau buvo prabilę A. Lukašenka su V. Putinu.
Taigi, diplomatiniai keliai, iš kurių juokėsi du Lietuvos diplomatijos „ereliai“ Gabrielius Landsbergis ir Žygimantas Pavilionis, vis tik gali egzistuoti net ir su A. Lukašenka. Tai puikiai rodo Europos lyderių veiksmai ir tai, kaip tai vertina jų žiniasklaida. Ir visai nesvarbu, kuo Lukašenka laikomas demokratinėse valstybėse, ar tik „ponu“, kaip jį pavadino A. Merkel, ar kuo kitu, bet kito kelio, kaip kalbėjimasis nėra.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, jau liepos mėnesį kreipėsi į valdančiąją daugumą teigdama, kad be diplomatinio kelio nėra kito būdo, kaip spręsti nelegalios migracijos krizę.
Iš mūsų buvo pasityčiota ir bandoma sakyti, kad ieškoma kitų krizės sprendimų. Pasirodo, buvome teisūs, tik mūsų dabartinė valdžia prarado kelis mėnesius ir atvedė į situaciją, kada iškilo labai rimtos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Šiandien džiaugiuosi matydamas, jog Prezidentas, nors ir kasdien yra malamas konservatorių sistemos girnų, atlaiko šį spaudimą ir elgiasi taip, kaip ir priklauso laisvos valstybės Prezidentui. Manau, šioje situacijoje, kaip niekada turime džiaugtis, kad prezidentu netapo konservatorių žmogus ir neseka paskui konservatorių lyderius ir jų pilkuosius kardinolus, kurie laimina Lietuvai kenkiančius žingsnius.
Tikiu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau imsis veiksmų, o jam pritars bei padės ir Vakarų Europos lyderiai su mūsų kaimynais latviais ir lenkais. Mes irgi padėsime, nes šiandien nieko nėra svarbiau už mūsų valstybės ir žmonių saugumą. O mūsų užsienio politikos „ereliams“ Gabrieliui Landsbergiui ir Žygimantui Pavilioniui norisi palinkėti dažniau patylėti ir visam pasauliui nedemonstruoti savo nepatirties ir trumparegiškumo.
Karbauskis tekalba apie rusiškas trašas, o ne apie politiką.