Per žiniasklaidos priemones nuėjo informacija apie tai, jog pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) paskaičiavimus, 2000 m. Lietuvoje gimęs ir 2022 m. pradėjęs dirbti jaunuolis, senatvėje gaus vos 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją. Tai prasčiausias rezultatas tarp 38 EBPO narių (skaidrėje).
Labai tuo nesistebiu: tokios prognozės labai realios pažvelgus į Lietuvos demografinį medį (skaidrėje). Būtent 2000 Lietuvoje ypač stipriai sumažėjo gimusiųjų, ir ši tendencija tęsėsi beveik 15 metų. Jei prognozės būtų skaičiuojamos pagal ankstesnės gimusiųjų kohortos duomenis, vaizdas būtų šiek tiek geresnis.
Reikia pastebėti, jog jei 2000 m. gimdymų sumažėjimą Lietuvoje lėmė didelė emigracija, tai pastaruosius penkerius metus jų mažėjimą lemia pasikeitusi reprodukcinė lietuvių elgsena. Todėl į užsienį išvykusių lietuvių sugrąžinimas neturės jokio apčiuopiamo demografinio efekto, jei nebus dirbama su reprodukcine elgsena. O ją keisti yra kur kas sunkiau, negu reguliuoti migracijos srautus.
O ir noro dirbti šia kryptimi valstybėje nesimato. Pavienės ir menkos politinės priemonės skęsta antipriemonių (lytinio švietimo, hormoninės kontracepcijos valstybinio finansavimo, aborto paslaugos prieinamumo didinimo) sraute.
Klausimas, kaip ši informacija bus panaudota. Dabartiniams valdantiesiems ji gali tapti pretekstu dar plačiau atverti Lietuvos sienas (ne paslaptis, kai kuriose VE didesnės pensijos tikimybę lemia ne sėkminga demografinė, bet oportunistinė migracijos politika).
