„Mūsų sutartys užtikrina, kad Europoje kiekvienas asmuo yra laisvas būti tuo, kuo nori, gyventi taip, kaip jam patinka, mylėti tą, ką nori, siekti tokių didelių tikslų, kokių tik nori. Aš ir toliau skatinsiu lygybę šioje sąjungoje“, – sakė U. von der Leyen.
Iš esmės šie ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžiai yra ne kas kita, kaip individualizmo evangelija.
Nenorėjau akcentuoti akivaizdaus LGBT ideologijos propagavimo ir prievartinio vertybių, kurios tikrai nėra ES vertybės, brukimo aspektų. Tad ieškojau žodžių, kurie padėtų išreikšti krikščionišką požiūrį į visą šį reikalą. Ir netikėtai juos radau t. Paskalio SJE rekolekcijų Užunevėžyje 2016 m. įrašuose:
„Šių laikų žmogus vis labiau supranta, kad Rojus negali būti sukurtas. O žmogus, kuris, kaip toks, turi teisę į laimę, vis labiau suvokia, kad tos laimės niekaip nepasiekia. Bet žmogus vis viliasi pasiekti laimę, kurios niekada nepasieks. <…>
Tas didysis, ne tik Vakarų Europai, bet ir visam pasauliui būdingas beviltiškas lūkestis, pasiekti laimę ten, kur jos nėra. O taip pat reikalauti laisvės siekiant laimės, kurios jie taip ir nepasiekia. <…>
Šis simptomas kelia rūpestį, nes rodo, kad žmogus ne tik nėra laimingas, bet ir puola į liūdesį, jis puola į baimę dėl ateities, dėl to, kas bus. Ir visi geopolitiniai sukrėtimai tarsi gąsdina, kad atskiro individo laimė niekada nebus realizuota. „
Jei šie ES Komisarės žodžiai žymi Europos Sąjungos vektorių, tai jis – ilgalaikėje perspektyvoje – tik nutolina laimės supratimą ir prailgina agoniją. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia.
sutinku,labai jau liberastinis mūsų ponios pareiškimas