Ramūnas Aušrotas. Lietuvoje mažinamas gimstamumas?

Dovilas Petkus

Šiuo metu vyriausybės svarstomiems darbo kodekso pokyčiams įsigaliojus, motinystės ar tėvystės atostogose esančių tėvų finansinė situacija prastėtų dar labiau, negana to, pati Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė net neslepia, jog mūsų šalies prioritetas yra ne gimstamumo skatinimas, o kuo ankstesnis moterų grąžinimas į darbo rinkas.

Lietuvos politikai nebetiki lietuvių galimybėmis atgimti ir demografijos bei darbo rinkos problemas sprendžia skatindami imigraciją, bet ne gimstamumą šalyje. Kas lėmė tokio požiūrio įsigalėjimą mūsų šalyje ir kokias alternatyvas turime? Kodėl tokias vidurio Europos šalis kaip Vengriją lydėjo sėkmė gimstamumo skatinimo politikoje? Kokia valstybės pagalba yra aktualiausia šeimoms, norinčioms susilaukti daugiau vaikų? Apie visą tai kalbamės su teisininku Ramūnu Aušrotu.

Pokalbio temos:
0:00 Intro
1:30 Darko kodekso pokyčiams įsigaliojus, dvejus metus vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai neteks dalies pajamų.
4:36 Lietuvoje moterys raginamos kuo anksčiau grįžti į darbo rinką.
9:15 Ar vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje yra pernelyg ilga?
16:40 Ministrė M. Navickienė: „Išmokų kelti negalime, nes tai neleidžia moterims grįžti į darbo rinką“.
20:43 Dar iki finansų krizės socialdemokratų vyriausybė sugebėjo patvirtinti dosnią išmokų sistemą vaiko priežiūros atostogoms, to rezultatas matėsi ir pašokusiame gimstamume. Kas pasikeitė, jog tokių skatinimo priemonių nebeskiriama šeimai?
32:30 Kokių priemonių imtis reikėtų valdžiai, kad gimstamumas Lietuvoje vėl didėtų?
38:00 Europoje įsivyrauja demografijos problemų sprendimas skatinant imigraciją. Kokios yra alternatyvos tokiai politikai?
43:00 Kokių priemonių gimstamumui skatinti ėmėsi Vengrija?
51:20 Lietuva renkasi ne gimstamumo, o imigracijos politikos skatinimą?