Raimundas Kaminskas. Paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“.

2022 m. gruodžio 16 d. Vilniuje, buvusiame Lukiškių kalėjime, ekspozicinėje erdvėje buvo pristatyta Ukrainos, Lvivo istorijos muziejaus paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“.

Paroda skirta prieš sovietus ir nacistinę Vokietiją kovojusios Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) 80-mečiui pažymėti.

Parodą sudaro 10 stendų – ginkluoto pasipriešinimo laikmečio fotografijos, istorinė rašytinė medžiaga ir kiti eksponatai- rekonstruotos UPA karių – vyro ir moters – uniformos.

Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) padaliniai ėmė kurtis 1942 m. rudenį Vakarų Voluinėje, vėliau išplito po didelę šalies teritoriją. UPA buvo karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, siekęs atkurti savo šalies valstybingumą. Tokius pat tikslus puoselėjo ir mūsų Lietuvos partizanai. 1943 m. vasarą Ukrainoje buvo sukurta vieninga karinė ir politinė rezistencijos sąjūdžio vadovybė. Kaip ir Lietuvoje, veikė gerai organizuota armijos struktūra, o 1944 m. pabaigoje buvo baigtas ir teritorinės UPA struktūros formavimas. Armija aktyviai veikė trijose apygardose – Vakarų, Pietų ir Šiaurės.





UPA veikė iki šešto dešimtmečio vidurio. 1943 m. jos vadu tapo Romanas Šuchevičius (slapyvardis Tarasas Čiuprinka), o nuo 1950 m. Sukilėlių armijai vadovavo Vasilijus Kukas-Kalvis (Koval).

Projektą, kurio dėka galima išvysti unikalią parodą apie UPA Vilniuje, vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lvivo istorijos muziejumi bei kitomis institucijomis. LGGRTC atlieka reikšmingus darbus, tirdamas genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų laikotarpiu, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo procesus. Taip pat rūpinamasi laisvės kovotojų ir genocido aukų, partizanų mūšių vietų, kitų reikšmingų istorinių įvykių įamžinimu, puoselėjant istorinę atmintį, užsiimama knygų leidyba ir kitais svarbiais darbais.

 

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Marius Kundrotas. Lietuviškojo nacionalizmo deformacijos

„Jeigu atsivežame žmonių iš trečiųjų šalių, turime kartu užtikrinti, kad jų sąlygos ir algos būtų ne tik panašios...

„Scanorama“ pristatė 24-ojo sezono programą: susitikti su kitu didžiuosiuose kino ekranuose

Europos kino festivalis „Scanorama“ pristatė šių metų programą, kurioje – didžiuosiuose kino festivaliuose apdovanojimus pelnę ir išskirtiniu meniniu...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

Almantas Stankūnas. Baimė ir savanaudiškumas – jokiu būdu nepaprieštarauti Briuseliui

Sovietmečiu lietuviai garsėjo savo apsukrumu kaip įsiteikti Maskvai ir gauti iš jos daugiau gėrybių. Sąjūdžio branduolyje susitelkę drąsūs patriotai...