Šeštadienį Raseinių r., Ariogaloje, Dubysos slėnyje politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji susirinko į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Šis sąskrydis – jau 36-asis.
Sąskrydis prasidėjo dalyvių šventine eisena į Dubysos slėnį, kuriame vyko vėliavų pakėlimo ceremonija.
Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas kartu su Kauno arkivyskupu emeritu, kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ ir kunigais aukojo Šv. Mišias tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti.
Renginio metu buvo įžiebtas sąskrydžio aukuras ir skambėjo salvės už Lietuvą, tremtinius, politinius kalinius ir partizanus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio dalyvius Ariogaloje, atkreipė dėmesį į šiuolaikinę Europą, kurioje vėl pastebimas jėgos naudojimas siekiant paneigti tautų teisę pačioms spręsti savo likimą. Tokie agresyvūs veiksmai primena istorines okupacijas ir represijas, todėl šiandienos įvykiai įgauna dar didesnę prasmę, ypač žvelgiant per žmonių, kentėjusių tremtyje ir kalėjimuose, patirties prizmę. Prezidentas pabrėžė, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas – ją reikia nuolat ginti ir vertinti, o tam reikalinga drąsa ir vienybė.
Renginio dalyvius sveikimo LR Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Raseinių r. meras, politinių kalinių ir tremtinių visuomeninių organizacijų vadovai iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, LPKTS ir LPKTB vadovai ir kiti svečiai.
Sąskrydyje buvo priimtos dvi rezoliucijos. Vienoje – reikalavimas Rusijos valdžiai nutraukti karą Ukrainoje ir raginimas JAV bei Europos Sąjungai didinti paramą kariaujančiai šaliai. Kitoje – Lietuvos valdžios prašoma tremtinių valstybines pensijas susieti su minimalia alga.
Vėliau vyko jungtinio tremtinių choro, solisto Edmundo Kučinsko ir ansamblio „Šlamutis“ koncertai.
Renginio metu vyko parodos „Balys Gajauskas – žmogaus epocha: pirmąjį LPKTS vadovą prisimenant“ ir LPKTS leidinių pristatymas. Partizanų stovykloje Lietuvos partizanų gyvenimo rekonstrukcija, o filmo palapinėje dokumentinės apybraižos „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“ peržiūra.
Reginio metu veikė LGGRTC ir LPKTS leidinių knygynėliai.
Pastebėtina, kad šįmet yra minimos 85-osios pirmųjų sovietų trėmimų į Sibirą metinės. Prisiminimai apie šaltį, badą, artimųjų netektis dar gyvi iki šiol.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietų represijas patyrė apie 300 tūkstančių, žuvo apie 70 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Sąskrydis „Su Lietuva širdy“ ne tik suburia geros valios žmones, kuriems brangi Lietuvos laisvė, bet ir stiprina pilietinę bendruomenę, kurios pagrindas yra pagarba politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vertybėms. Svarbu, kad šis renginys ir toliau skatintų bendrystę bei vienybę, o valstybė visuomet būtų verta tų žmonių pasiaukojimo ir tikėjimo. Tai svarbu ne tik dėl istorinės/kultūrinės atminties išsaugojimo, bet ir dėl ateities saugumo bei laisvės užtikrinimo.
Kodėl su „Lietuva širdy” neginate Lietuvių kalbos ir nestabdote lietuvių tautos nunykimo? Kodėl padedate neosovietikams lietuvius keisti nelietuviais su pagreičiu?
O nuotraukose tarp kauniečių nesimato didžiausios Kauno karės, nuėjusios NS streikbekerių šunkeliais.