Liūdna žinia leftistų troliukams – V.Sinica ir vėl buvo teisus! Nanto katedrą padegė pabėgėlis iš Ruandos, keršydamas Prancūzijos valdžiai už nepratęstą leidimą gyventi
Ką gi, tenka kartoti prieš porą dienų pasidalinta V.Sinicos naujiena apie Nanto katedros padegėją.
Pamenu, koks orgazmas ištiko leftistų troliukus, pamėgusius ganytis Vytauto FB sienoje, kuomet buvo pranešta, jog policija paleido iš areštinės įtariamąjį pabėgėlį, savanoriavusį Katedroje ir turėjusį nuo jos raktus, kuris gaisro išvakarėse turėjo ją užrakinti po patalpų patikros.
Jiems pasirodė, kad ir šį atvejį pavyks numuilinti nežinion, kaip Dievo Motinos katedros gaisrą Paryžiuje.
Deja, šį kartą padegimo aplinkybės buvo tokios akivaizdžios, kad net ir labai norėdami tyrėjai negalėjo apeiti to pabėgėlio vaidmens. Nes padegimas trijose vietoje buvo itin atviras, o padegti galėjo tik pats pabėgėlis, arba tas, ką jis įleido į patalpas nakčiai. Kitų variantų nebuvo.
Nebent ateiviai-driežažmogiai ar kokie oru skrajojantys nematomi dešinieji radikalai. Pastaroji versija buvo itin laukiama minėtų troliukų, bet jų lūkesčiams išsipildyti nebuvo lemta.
Supratus, jog kitų versijų nėra ir pabėgėlio dalyvavimas yra akivaizdus, policijai teko pakartotinai suimti vos prieš porą dienų paleistą ruandietį. Vos spustelėjus pastarasis praskydo ir nedelsdamas prisipažino dėl nusikaltimo, be galo nuliūdindamas pažangiąją spaudą ir leftistų troliukus.
Mūsų pažangusis BNSas ir jo tekstą perspausdinę didieji portalai apsiribojo antraštėse nutylėdami esminį FAKTĄ – kad tas „savanoris” buvo PABĖGĖLIS ir būtent kerštas dėl šio statuso nepratęsimo tapo pagrindiniu motyvu teroro aktui prieš prancūzų tautos šventenybę ir Europinės civilizacijos paminklą.
Ši aplinkybė, beje, net ir pačiuose tekstuose nutylėta.
______________________________________________________________
Štai nuorodos į jų drovius tekstukus, bandančius nukreipti žioplesnių skaitytojų dėmesį nuo tragedijos esmės ir pagrindinių faktų:
Savanoris prisipažino padegęs Nanto katedrą, jam pareikšti kaltinimai
Geras straipsnis! Visiems seniai aišku, kad leftistė armonaitė ir į ją panašūs pakalikai apie tokius kerštautojus nieko bloga niekada nesakys, nes jie padeda leftistams įgyvendinti jų piktavališkus planus!!!
Leftistė A.Armonaitė to straipsnio ir komentaro galimai neskaitė, bet jei skaitė arba tikrai skaitys, bet kuriuo atveju nutylės, apsimes, kad nieko panašaus negirdėjo arba viską neigs ir dievins juodaodžius iš didelės jiems meilės arba tikslu Lietuvoje kelti chaosą už kurį jai galimai Lietuvos priešai jai pameta kelioliką centų…
Niekaip negaliu paateisinti Prancūzijos katedros tikrųjų šeimininkų, kurie į katedrą įsileido velnią, kuriam net raktus patikėjo. Tas velnias ne tik ant altoriaus užlipo, bet dar padegė ne vienoje vietoje, o trijose, kad katedrą garantuotai sudegtų. Velnias tam ir yra velnias…
Pagal A.Tapiną: „jei kas narkomaną užrakintų vaistinėje, jis tikrai ten nesnaustų”…
Žinot, pagalvojau, aš migrantų vietoje elgčiausi lygiai taip pat, kaip, kad elgiasi jie:
Ko gero, jei dar leistų amžius, apsimesčiau nepilnamečiu ir nebijočiau atsakomybės už nusikaltimus, gaučiau “našlaičio” pašalpą;
Parduotuvėse prisiimčiau prekių ir už jas nemokėčiau;
Užkabinėčiau vietines merginas, juokčiausi iš jų silpnų vaikinų;
Jokiu būdu neičiau dirbti, o gręžčiau valstybę, kurioje atsidūriau, iki paskutiniųjų;
Reikalaučiau teisių, kurių neturi net vietiniai gyventojai;
Piktinčiausi vietine religija ir visomis išgalėmis bandyčiau primesti savąją;
Bandyčiau prisikviesti “karštuose kraštuose” likusius draugus bei giminaičius;
Atvirai juokčiausi iš vietinės policijos impotencijos.
Tai va, koks aš blogas būčiau, jei atsidurčiau migrantų kailyje. Ir, manau, elgčiausi teisingai.
Kodėl? Nejau išprotėjau?
Ko gero, ne. Bent taip manau aš pats (kuris ligonis prisipažins tokiu esąs? 🙂
Bet migrantus taip elgtis, o ko gero, ir mane (jei būčiau jų vietoje) verstų sąlygos, į kurias papulčiau.
Taigi, kaip mūsų pasaulį mato iš bekraščių dykumų atsibastęs kupranugarių augintojas, ar nuo kariuomenės, tuo pačiu ir nuo tikėtinos mirties, bebėgąs pilnas jėgų jaunuolis?
Pirmiausia, jis tikrai girdėjo, kad kažkas kažkada iš “didžiųjų vadų” pakvietė į Europą visus juos, kenčiančius, atvykti. “Didžiąjąm vadui” talkino“refugees welcome” transparantų reklamuotojai, aistringi žemesnio rango politikų ir kitokių keistų ligonių kvietimai atvykti į svečius.
Antra: eilinis ožkų ir avių ganytojas, sužinojęs, kad jo mėnesinė “pašalpa” gali kelis kartus viršyti jo dabartines metines pajamas, jei iš pradžių apie emigraciją dar galvojo drebančia širdimi, pasirįžo galutinai.
Taip pat migrantus viliojo pusnuogės (jų akimis) moteriškaitės, aistringais balseliais viliojančios laukinius. Mat dauguma vyriokų, kas liečia moteris, buvo tik savo mamas ar seseris matę, o daugiau jokios “moteriškos” patirties neturėjo. Apie priekabiavimą prie naminių gyvūnėliu dabar nekalbame.
Kelionė į Europą viršijo visus lūkesčius: jei islamo pasaulyje viskas buvo dar baisoka bei pavojinga, tai patekus į Graikiją, visos baimės išgaravo akimirksniu.
Čia, netikėtai patiems migrantams, jie susidūrė su beviltiškai atbukusiais, atsilikusiais, nupezusiais vietiniais gyventojais, kurie priešintis ne tik, kad nesugebėjo, tačiau net ir nenorėjo.
Dar laukė kiek sunkesnis kelias per Makedoniją, Serbiją,tačiau žinant, kad šios buvusios Jugoslavijos šalys su malonumu lenda ES į užpakalį (panašiai, kaip tai savo laiku darė ir mano mylimoji Lietuvėlė), ir ši kelionė buvo sušvelninta iki maksimumo. Iki šiol Serbijos valdžia džiūgauja (čia gyvenu, tad žinau), kokie jie, serbai, buvo šaunuoliai, kokie tolerantiški ir kaip migrantai apie juos gerai atsiliepė. Lengva būti geradariu, kai žinai, kad pabėgėliai pas tave neužsilaikys, o už jų praleidimą per savo teritoriją bus gerai sumokėta… Na, bet tiek to.
Ypač didelis džiaugsmas masės laukinių laukė Vakaruose. Jie aiškiai pastebėjo, kad, jei sueini į krūvą, gali išsireikalauti, ko tik nori. Gali užsisakyti autobusą ar traukinį. Iš parduotuvių nemokamai prisiimti prekių. Drąsiai išmesti tau aukojamus produktus. Graibyti ir prievartauti vietines moteris. Skaldyti galvas ar pjaustyti vietinius vyrus.
Juos vis dar glumino vietinių valdančiųjų impotentiškumas, tačiau prie to ilgainiui, nori – nenori, tenka priprasti. O taip netgi daug linksmiau: kai neturi ką veikti, gali su būriu draugų išeiti į gatvę padaužyti čia sustatytų automobilių, padeginti padangų, paužgaulioti praeivių, nuoširdžiai pasijuokti iš “drausminti” atvykusios policijos pajėgų. Ech, va čia tai gyvenimas!
Ir, kas dar svarbiau (ir absoliučiai atvykėliams nesuprantama!) už visą tai migrantai praktiškai nebaudžiami ir jiems mokamos pašalpos, jie aprūpinami nemokamu gyvenamu plotu, maisto produktais, gydymu!
Na, pasakykite nuoširdžiai, ar bent pasakose skaitėte apie tokią ***** karalystę? Bent aš, nors vaikystėj neišlįsdavau iš knygų psaulio, nieko panašaus dar nebuvau girdėjęs, o ir mano fantazija ne tokia laki, kad tai sugalvočiau.
Pasirodo, kad realybė gali būti puikesnė už bet kokias fantazijas!
Tad, ko gi neplėšikaut, neprievartaut, nenaikint?
Ei, aš ir taip noriu!
P.S. Nei noriu, nei ką: ne toks pasaulio suvokimas. Šiaip, tai čia toks literatūrinis triukas, kad skaitytoją geriau “kabintų” …
Paviršutiniškas str., bet malonu, kad gražiai išpėrė tuos šlykščius „leftistus”. Faktiškai reikia būti pasiruošusiems panašiems išpuoliams, nes Afrikos valstybės daugelį šimtmečių buvo kolonijinių valstybių eksploatuojamos, engiamos, kad tokios nuoskaudos dar ilgai degins Afrikos čiabuvių sielas!