Šiandien mokslo, kultūros ir žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į šalies Prezidentą, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, Švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei naująjį Vilniaus universiteto rektorių prašydamos nutraukti dėstytojų persekiojimus už pažiūras ir įsitikinimus aukštosiose mokyklose.
Unikaliu tokio persekiojimo pavyzdžiu tapo prieš porą metų Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institute (TSPMI) inicijuotas 9 studentų grupės reikalavimas pašalinti dėl netinkamų pažiūrų ir įsitikinimų habilituoto filosofijos mokslų daktaro profesoriaus Vytauto Radžvilo Europos studijų magistrantams dėstomą teorinį kursą „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“.
Prašymas priminė okupacijos laikmečiu fabrikuotus „darbo žmonių“ laiškus sovietų komunistų partijai, kurių pagrindu sovietų valdžia atleisdavo iš darbo jai neįtikusius mokslo darbuotojus (V. Biržiška, B. Sruoga, V. Jurgutis, P. Šalčius, A. Žvironas, V. Sezemanas, M. Lukšienė, V. Zaborskaitė, I. Kostkevičiūtė, J. Trinkūnas ir kt.), rašytojus ir kitus kūrėjus, „pritariant darbo kolektyvams“, ištremdavo į Sibiro lagerius. Minėtos 9 studentų grupės prašymo motyvai buvo analogiški sovietmečio „darbo žmonių prašymams“ – esą profesorius pernelyg kritiškai vertina ES institucijų darbą (anuomet – komunistų partijos darbą), jis yra „euroskeptiškas“, profesoriaus pažiūros nesutampa su vyraujančiomis akademinės bendruomenės pažiūromis.
TSPMI administracija, nepaisydama to, kad profesoriaus kursą reikalavo palikti žymiai didesnė 22 studentų ir alumnų grupė, 9 studentų reikalavimą patenkino, eliminuodama prof. V. Radžvilo skaitytą kursą iš privalomosios studijų programos.
Nepadėjo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos, aukštųjų mokyklų profsąjungos bei kitų organizacijų raginimai nutraukti šio profesoriaus persekiojimą. Dar daugiau, institute radosi 9 studentų „revoliucionierius“ užtarę 9 dėstytojai, kurie pateikė V. Radžvilui kaltinimą, neva pastarasis viešais pasisakymai pažeidė akademinę etiką.
Prasidėjo profesoriaus „grumtynės“ su instituto administracija, kurią palaikė keli dėstytojai ir jiems prijaučiantys studentai. Jų inicijuotus skundus ėmėsi nagrinėti TSPMI ir VU Centrinė akademinės etikos komisijos. Pastaroji 2018 m. sausio 23 d. galiausiai nusprendė, kad profesorius akademinės etikos nepažeidė.
Tačiau jėgos buvo nelygios, nes profesoriaus persekiotojus palaikė tuometinis buvusios prezidentės D. Grybauskaitės favoritas (buvęs klasės draugas) VU rektorius Artūras Žukauskas. Kaip vėliau paaiškėjo, jis ir inicijavo prof. V.Radžvilo persekiojimą – jo 2018-03-28 įsakymu buvo paskelbti personalizuoti konkursai TSPMI, užkirtę bet kokią galimybę prof. V. Radžvilui tęsti darbą TSPMI. Šią aplinkybę nustatė VU Senatas, ir jo sudaryta VU TSPMI vykdytų profesoriaus konkursų vertinimo darbo grupė.
A.Žukauskas, kaip ir TSPMI administracija, nepaisė nei 200 studentų kreipimosi į Senatą palikti prof. V. Radžvilą toliau dėstyti institute, nei visuomeninių organizacijų prašymo, nei Senato sudarytos darbo grupės (prof. T. Medaiskis, dr. A. Mickevičius, prof. M. P. Šaulauskas, prof. G. Tamulaitis ir kt.) rekomendacijų sudaryti su V. Radžvilu bent laikiną darbo sutartį profesoriaus pareigoms užimti, nors motyvai palikti pareigose buvo daugiau nei pakankami – VU Senatas V.Radžvilui yra suteikęs pedagoginį profesoriaus vardą.
Tokiu būdu A. Žukausko ir TSPMI administracijos iniciatyva prof. V. Radžvilas buvo pašalintas iš instituto ir laikinai įdarbintas universiteto filosofijos fakultete. Tačiau jo persekiojimas tuo nesibaigė. Siekta ir tebesiekiama profesorių apskritai eliminuoti iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės.
Tuo tikslu tų pačių „revoliucingai“ nusiteikusių studentų atstovai (vienas iš TSPMI dėstytojų ir studentas) kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų Kontrolieriaus tarnybą, neva prof. V. Radžvilas pasisakymais viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje) pažeidė akademinę etiką ir atskleidė asmeninę informaciją.
Šio prašymo pakako Kontrolieriui pradėti tyrimą dėl tariamo „akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo Vilniaus universitete“.
Nors įstatymas tokiems tyrimams nustato 30 dienų terminą (dėl svarbių priežasčių jis gali būti pratęstas iki 3 mėnesių), tyrimas prieš prof. V. Radžvilą buvo vykdomas beveik metus.
2019 m. gegužės pabaigoje Kontrolierius priėmė sprendimą kuriuo konstatavo, kad prof. V. Radžvilas pažeidė akademinę etiką.
Tačiau beveik po metų (šių metų kovo pradžioje) Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino pažymėdamas, kad faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas prof. V. Radžvilo padarytas akademinės etikos pažeidimas, yra neaiškūs. Teismas konstatavo, kad Kontrolierius selektyviai vertino tam tikrus faktus, o ne jų visumą, ir padarė procedūrinius įstatymo pažeidimus.
Šiuo metu Kontrolieriaus tarnybai vadovauja Loreta Tauginienė. Sutapimas ar ne, tačiau tyrimas, kuris prieš prof. V. Radžvilą pradėtas 2018 metų vasarą, buvo vilkinamas tol, kol L.Tauginienė buvo paskirta šios tarnybos vadove. Sutapimas, ar ne, tačiau ji savo paaiškinimuose teismui nurodė, jog tyrimą dėl tariamų prof. V. Radžvilo padarytų akademinės etikos pažeidimų yra pradėjusi savo iniciatyva.
Net ir smarkiai ideologiškai apakęs negali šiame Kontrolieriaus tyrime neįžvelgti šališkumo. Jį netgi nurodė teismas, sprendime pažymėdamas, kad Kontrolierius <…turėjo realią galimybę taikyti mediacijos, t. y. taikaus ginčo išsprendimo galimybę…>.
Bet netaikė.
Įdomiausia tai, kad šių metų kovo mėnesį Lietuvos žmogaus teisių asociacija Kontrolieriui pasisiūlė tarpininkauti dėl šioje byloje dalyvavusių ginčo šalių susitaikymo. Tačiau Kontrolieriaus tarnybos vadovė siūlymą atmetė, pažymėdama, jog nemato galimybės šalims ginčą užbaigti taikiai, neva „Tarnybos teisė ir sąlygos tarpininkauti šalių ginče, kad šios atsisakytų savo reikalavimų ir bylą užbaigtų taikos sutartimi, nėra reglamentuojamos jokiuose teisės aktuose“.
Tai prilygo Kontrolieriaus pareiškimui, jog teismas nėra kompetentingas spręsti tai, ką gali ar negali daryti Kontrolierius. Dėl to savo rašte mokslo, kultūros ir žmogaus teisių organizacijos pareiškė, kad vadovaujantis LR Konstitucijos 109 straipsnio nuostata, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Todėl nei L.Tauginienei, nei šios tarnybos darbuotojams nesuteikta teisė aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymų.
Minėtos organizacijos pažymėjo, kad Kontrolierius tyrimą dėl tariamų prof. V. Radžvilo padarytų akademinės etikos pažeidimų pradėjo savo iniciatyva, tačiau tokios iniciatyvos nerodė, kai į Kontrolierių 2019-07-21 kreipėsi Seimo Švietimo ir mokslo Komitetas, Lietuvos žmogaus teisių ir kitų visuomeninių organizacijos prašydami pradėti tokį tyrimą dėl TSPMI administracijos ir kitų asmenų elgesio, kurie persekioja prof. V.Radžvilą dėl pastarojo pažiūrų ir įsitikinimų.
Priešingai, negu šiuo atveju, Kontrolierius pradėtą tyrimą nutraukė motyvuodamas tuo, neva į jį nesikreipė pats prof. V. Radžvilas. Štai jums ir konstitucinis piliečių lygybės principas, pagal kurį „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ (Konstitucijos 29 str.).
Pasirodo, pakanka 9 studentams kreiptis į TSPMI administraciją ir pareikalauti pašalinti discipliną profesoriaus, kuris garsėja savo analitinėmis pažiūromis į ES raidą, tačiau kurios nepriimtinos ES biurokratams, ir toks studentų prašymas beregint tenkinamas, net ignoruojant didesnės dalies (22 studentų ir alumnų) prašymą to nedaryti.
Vėlgi, pakanka vienam TSPMI dėstytojui ir VU studentui kreiptis į Kontrolierių kitų, suinteresuotų pašalinti prof. Radžvilą iš Vilniaus universiteto, asmenų vardu, ir Kontrolierius pradeda tyrimą savo iniciatyva.
Maža to, tiria prof. V.Radžvilo pasisakymus ne 30 dienų, kaip reikalauja įstatymas, o metus ir daugiau (jau antri metai). Tačiau Kontrolieriaus iniciatyva beregint išgaruoja, kai į jį kreipiasi dėl prof. V. Radžvilo pažeistų teisių Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, mokslininkų, profsąjungų ir žmogaus teisių organizacijos.
Pastarosios konstatavo, kad Kontrolierius (L. Tauginienė) įsivėlė arba buvo įveltas į šalių ginčą, kuris yra politinio pobūdžio. Šis ginčas pavojingas tuo, kad jis vyksta TSPMI, kuris ruošia būsimuosius diplomatus ir valstybės tarnautojus, nuo kurių požiūrio į Lietuvos valstybingumą priklauso šalies nacionalinis saugumas.
Tai, kad Kontrolierius vengia įgyvendinti teismo siūlomą mediacijos galimybę, mokslo, kultūros ir žmogaus teisių organizacijų nuomone, įrodo, jog Kontrolierius yra politiškai angažuotas, o Kontrolieriaus Tarnyba, kaip nešališkumą privalanti užtikrinti valstybės institucija, tapo politiniu įrankiu, kuriuo naudojasi ir manipuliuoja tam tikri politikai bei švietimo sistemoje atitinkamas pareigas užimantys suinteresuoti asmenys.
Minėtos organizacijos reikalauja Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą įpareigoti Kontrolierių nutraukti veiklą, kuria Kontrolierius remia politinio pobūdžio prof. V. Radžvilo persekiojimą dėl pastarojo pažiūrų ir įsitikinimų Vilniaus universitete.
Organizacijos reikalauja, kad Kontrolierius besąlygiškai užtikrintų konstitucinį piliečių lygybės principą. Taip pat siūlo pašalinti iš Kontrolieriaus tarnybos asmenis, kurie savo darbu šią tarnybą diskredituoja, o apie pašalintus asmenis kuo plačiau informuoti visuomenę, kad pastarieji negalėtų įsidarbinti kitose valstybės institucijose, kurių veikla yra susijusi su piliečių lygiateisiškumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimu.
Mokslo, kultūros ir žmogaus teisių organizacijos taip pat kviečia naująjį Vilniaus universiteto rektorių Rimvydą Petrauską ištaisyti pirmtako A. Žukausko klaidas ir grąžinti V. Radžvilą į profesoriaus pareigas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Visas dokumento tekstas ČIA
Apmaudu, kad VU gyvuoja chunveibinų dvasia. Ji gyva ir kituose fakultetuose. Bet Radžvilo ilgas bylinėjimasis nedaro nei universitetui, nei jam garbė.
Tikrai palaikau Liudviko nuomonę dėl tų 9 proto vargšiukų pavardžių. Kodėl jie neįvardijami? Gerb. Profesoriaus pavardė vos ne kiekvienoje eilutėje, o šitų niekšelių? Nesusitupėjusių protelių, kurie gali pakeisti žmogaus likimą, įvaryti ligą, apjuodinti. Juk nėra tokio muilo, kad po tokių proto ubagų galėtum juo nusiprausti ir toliau eiti per gyvenimą lyg niekur nieko. O taip, būtų „politically incorrect” jų atžvilgiu, jie dar jauni, atkirstų nomenklatūrininkas. Correct, correct, brangieji, kitaip tas brudas ir toliau lašės, jei ne ant vienų galvų, tai ant kitų, o kas smagiausia- vėliau ir ant tų, kurie juos globojo. Man čia yra smagiausia gyvenimo dalis: tas, kuris dengia niekšą, pats grėbliu gauna per makaulę nuo savo globotinio.
Kad menkystos dėstytojai bijo mąstančiųjų, irgi, Liudvikai, esate teisus. Juk visi mokėmės tokiuose rūmuose ir mąstančių studentų išsakomi norai, pasiūlymai, kaip įdomiau ir prasmingiau organizuoti mokymą, visada iššaukdavo siaubingą dėstytojų pasipriešinimą. O Profesorius tikrai išstovės, kaip rašė Kazimieras.
Gal autoriai ir negalėjo dėl kokių nors priežasčių įvardinti tų 9 studentų grupės pavardėmis ir vardais, bet profesoriaus draugai ir bičiuliai savo komentaruose galėtų atskleisti tų bjaurybių pavardes, kad ateity visi kiti irgi juos žinotų vertindami jų pasisakymus, rašomus str., knygas ir pan. Tokias utėles reikia be gailesčio šalinti iš visuomenės, skirti jiems boikotą ir pan.
Pritariu p. Vydui. „Garbieji profesoriai, kolegos, kur jūs? Ar išdrįsite išsižioti” ir ginti dabar jau ne tik prof. V. Radžvilą, bet tiesą? Jeigu bent 90 procentų to nepadarys, visuomenė turėtų įsitikinti, kad mūsų žymusis Universitetas serga chroniškomis ligomis: administracijos įvaryta baime ir prisitaikėliškumu, o tai labai labai pavojinga, nes jis išugdys baikščius padlaižūnus. Peršasi išvada, ar nėra pavojinga į jį siųsti savo vaikus? Juk nenorime, kad mūsų vaikai taptų lengvai stumdomi mulkiai ar apsukrios gyvatės, juk nenorime, kad jie taptų žmonėmis be jokio kritinio mąstymo ir matymo. Mums labai svarbu, ar juos mokys iškilios asmenybės, ar liatiataušiai.
Mieloji Ema, gal jie tik ir laukia, kad tokie mąstantys nesiųstų į „jų” Universitetą tokių pat, kaip jų tėvai mąstančių vaikų, tada dar lengviau galėtų prisirinkti visokių atliekamų ir nemąstačių homosovietikus, juos dar lengviau suzombinti ir paruošti sau ateičiai tokius pat kaip ir jie menkystas. Ir taip suktųsi ratas, kol neatsirastų mąstančių tėvų, kurie vieną kartą ir visiems laikams sumanytų pakeisti tą įsivyravusią stagnaciją ir suleistų visus savo mąstančius vaikus, kad jie savo mąstymu ir nepriklausomumu nutrauktų to mulkių fabrikėlio „gamybą” ir išvaikytų visus ten užsisėdėjusius „liatiataušius”!
Matome išsamiai atskleistą visą susidojimo su Universiteto profesoriumi procesą. Neabejotina, kad susidorota būtent dėl politinių priežasčių, o tai primena sovietiniais laikais vykusius susidorojimus. Pasirodo, ir šiais laikais įmanomi tokie persekiojimai. Tai ne tik pažeidžia demokratijos principus, bet ir gėdinga, klaiku, O kad tai vyksta senajame garbingajame Vilniaus universiterte – dvigubai gėdingiau. Ar tam pritaria šio universiteto bendruomenė? Nejaugi visi jos nariai bailiai tūno savo kailyje, nedrįsdami tiesos žodžio ištarti? Sunku net patikėti, kad taip yra, tokia dabar gadynė. Kur jūs, garbieji profesoriai, mokslininkai, studentai? Ar kas nors išsižios? Nejaugi čia reikia net valstybės prezidento pagalbos?
Pasdirodo, kad išgama markulis nugaišo, bet jo dvasia Alma Materoje išliko.
Hmmm… ne tik dvasia, bet ir tam tikrų tikriausi kūnai, kurios Tata ir jo šutvė įslaptintino 75 metams!!!
Laukiame nesulaukiame tos dienos, kada gerb. Prezidento biuro durys bus atviros visos Lietuvos žmonėms pasitarti su pačiu Prezidentu vienu ar kitu klausimu, nes taip deklaravo pats Prezidentas po Jam sėkmingų rinkimų- Jis privaląs tarnauti visai liaudžiai. Todėl organizacijų, ginančių žmonių teises (šiuo atveju p. V. Radžvilos byla), atstovams būtina eiti į Prezidentūrą ir išdėstyti visą reikalą, užuot rašius kreipimosi laiškus. Visada reikia eiti tiesiai pas galvą, o ne pas uodegą; paskui papuls į rankas kažkokiai- ienei, kuri palaidos laiškus savo stalčiukyje po devyniais užraktais, ir lauk nelaukęs. Ir tikrai reikėtų reikalauti nutraukti dėstytojų persekiojimus už pažiūras, o ne prašyti nutraukti.
Dieve, suteik stiprybės prof. V. Radžvilui: tai vyras -titanas. Tautoje toks gerbiantis tiesą, išsilavinęs, mylintis Tėvynę ir jaučiantis atsakomybę už savo tautą, už jaunąją kartą ir jos ateitį pedagogas atsiranda tik kartą per šimtą metų. Jo išugdyti studentai visu kuo skiriasi nuo kitų kaip diena ir naktis- jie nekęs prisitaikėlių, silpnų ištižėlių, įsirangiusių įvairiuose postuose ir persisunkusių komunizmo dvasia, tų, kurie naikina asmenybes, be kurių numiršta tauta- jie mūru stos už teisingumą. Todėl priešai taip stipriai baiminasi, todėl jie taip stipriai nekenčia gerb. Profesoriaus, kuris klibina jų gerovės pamatus. Tačiau jie nežino, kad teisusis stovi tikėjimu ir Jį gina pats Dievas. Dar nebuvo atvejo šioje žemėje, kad tie, kurie išėjo su kardais prieš TIESOS nešėją, ant savo galvos savo pačių rankomis neprisišauktų pragaišties. Dievo įstatydintas principas „Kaip tu darei, taip tau darys. Tavo atlygis sugrįš ant tavo paties galvos” (Abdijo pranašystė 15 eilutė) nuo žemės paviršiaus niekur nedingo ir niekada nedings. Taigi budėkime, ką sakome ir ką darome, eidami šiuo gyvenimo keliu. O gerb. Profesorius eilinį kartą atlaikys, padedamas puikių žmonių ir savyje glūdinčio ryžto išstovėti, kurį gali turėti tik teisusis.