Sąmonė yra sudėtingiausia pasaulio (po Saule) technologija. Tai mūsų subjektyvi patirtis vidiniame pasaulyje, kurį mūsų smegenys sukuria su iš aplinkos renkama jusline informacija. Šis vidinis pasaulis leidžia mums sąmoningai suvokti, mąstyti, įsivaizduoti, prisiminti, rinkti jutiminę informaciją ir tinkamai elgtis. Sąmonė išsivystė išgyvenant stipriausius biologinių evoliucijos takų apribojimus.
JAV fizikas Nassimas Harameinas teigia, kad sąmonė yra įausta į patį tikrovės audinį. Nuo Vedų sąmonė buvo suprantama kaip visada esanti, o ne atsirandanti. O JAV Nevados universiteto fizikos profesorius Michaelas Pravica tvirtina, kad žmogaus sąmonė kyla iš paslėptų Visatos matmenų, o ne tik smegenų veiklos. Kurdami meną ar mokslą, mes prisijungiame prie šių nematomų Visatos matmenų, ir tai gali paaiškinti reiškinį, kurio šimtmečius nesuprato mokslininkai.
Pravica mano, kad Visata susideda iš daugiau nei keturių matmenų, kuriuos mes suvokiame. Kad matematikoje galime suvokti daugiau nei keturis matmenis, yra dovana. Tai kažkas, kas pranoksta biologiją, – žurnalui „Popular Mechanics“ sakė Pravica. Mokslininkai šimtus metų bandė paaiškinti žmogaus sąmonę ir jos kilmę. Pravicos teorija išeina iš neurologijos srities į fiziką. Jis teigė, kad padidėjusio sąmoningumo akimirkomis mūsų sąmonė sinchronizuojasi su paslėptais Visatos matmenimis.
Upsalos universiteto fizikos profesorė Maria Strømme pasiūlė radikalią sąmonės teoriją, kurioje sąmonė, o ne materija yra pagrindinis tikrovės pagrindas. Pagal naują sąmonės teoriją sąmonė neatsiranda iš žmogaus smegenų. Ji egzistuoja kaip Visatos statybinis blokas. Pagal kvantinės fizikos teorijas dalelės ir energija atsiranda iš virpesių fundamentaliame lauke – kaip bangos kyla iš virpesių vandenyje.
Profesorė Strømme teigia, kad šis fundamentalus laukas gali būti pati sąmonė. Jei tai tiesa, tai turėtų radikalių pasekmių mūsų požiūriui į tikrovę. „Banga turi laikiną formą, bet ją nešantis vanduo neišnyksta, kai banga nuslūgsta.“ Jos teorija teigia, kad sąmonė nesibaigia, kai mirštame, o grįžta į foninį lauką. „Pagrindinis sąmoningumo substratas neprasideda ir nesibaigia kūnu, kaip ir vandenynas neprasideda ir nesibaigia vienos bangos atsiradimu“, – sako profesoriė Strømme.
Pagal šią teoriją visos individualios sąmonės yra vienos pagrindinės srities dalis. Tai reiškia, kad anomalios vizijos, matomos beveik mirties patirčių metu, gali būti dėl netipinės prieigos prie to fundamentalaus lauko.
Pasak profesorės Strømme, telepatiniai gebėjimai, gali būti paaiškinti tuo, kad sąmonė yra pagrindinis tikrovės pagrindas. Tačiau jei sąmonė yra esminė tikrovės dalis, tai reiškia, kad daugelis reiškinių, atmestų kaip pseudomokslas, galėtų būti mokslinio modelio dalis ir nusipelno griežto mokslinio testavimo.
Pavyzdžiui, per artimojo mirties patirtį daugelis žmonių teigia matę religinių asmenybių, mirusių artimųjų vizijas ar net būsimų įvykių nuojautą. „Jei individualų sąmoningumą generuoja ne tik smegenys, bet tai yra gilesnio fundamentalaus lauko išraiška, tai akimirkos, kai smegenys yra sutrikusios, gali leisti netipišką prieigą prie to fundamentalaus lauko“, – sako profesorė Strømme. Tokie psichiniai gebėjimai kaip telepatija gali būti ne tik realūs, bet ir moksliškai patikrinami. Kadangi visos individualios sąmonės yra to paties fundamentalus lauko dalis, informacija gali būti perduodama tarp taškų, atskirtų erdvės ar net laiko.
Tai reiškia, kad asmenys, turintys specifinių gabumų arba esantys pakitusiose sąmonės būsenose, gali skaityti mintis arba matyti tolimų įvykių vizijas. „Tai paaiškintų, kodėl telepatijos reiškiniai pasireiškia įvairiose kultūrose ir per visą istoriją“, – sako profesoriė Strømme. Jei jos teorija teisinga, gilios meditacijos ar emocinio suderinamumo būsenoje esančių žmonių smegenų būsenos turėtų sinchronizuotis su kitų žmonių smegenų veikla. Tai turėtų atsispindėti smegenų skenavimuose, leisdami mokslininkams patikrinti, ar profesorės Strømme teorija tikrai teisinga.
„Pagrindinių religijų tekstai – tokie kaip Biblija, Koranas ir Vedos – dažnai aprašo tarpusavyje susijusią sąmonę. Tie, kurie juos parašė, vartojo metaforinę kalbą, norėdami išreikšti įžvalgas apie tikrovės prigimtį“, – pridūrė profesorė. Ankstyvieji fizikai, naudodami mokslinius metodus, priėjo prie panašių išvadų. Dabar atėjo laikas šiuolaikiniam mokslui rimtai pradėti tai tyrinėti.
Sąmonė keista, bet keistenybių atrandama vis daugiau. Kinijos tyrėjai kvantine teleportacija tūkstančius kilometrų akimirksniu perdavė informaciją susietomis dalelėmis joms iš tikrųjų nejudant.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Neuromokslininkai jau ne vienas dešimtmetis tyrinėja,skenuoja įvairiais aparatais tikinčių,besimeldžiančių žmonių smegenis.
„Įvairūs tyrimai parodė, kad malda padeda mums valdyti nerimą ir depresiją, stiprina imuninę sistemą, gerina gebėjimą įsisavinti ir išlaikyti informaciją, daro mus atviresnius naujoms idėjoms ir padidina skausmo toleranciją. Ji netgi gali sumažinti
senėjimo poveikį. Kuo ilgiau medituojate,meldžiatės tuo labiau raukšlėjasi smegenų žievė („susilenkia“ – smegenų dalis, padedanti apdoroti informaciją). Šios raukšlės yra grožio dalykas: kuo jų daugiau, tuo geriau smegenys priima sprendimus, valdo emocijas ir formuoja prisiminimus.”
https://youtu.be/hKjPpSM14J4?si=p-QtePO_T6-mPi-D
Jeigu ne mano ,,trigrašis”, tikėtina, kad šitoks straipsnis nebūtų pasirodęs.
Per gyvenimą mačiau visokių ir visko, ir nematau jokio reikalo kuklintis, kai esu paliekamas paraštėse.
Neseniai kvantinės fizikos daktaro laipsnį gavęs 15 metis belgas Laurent Simon sakė kreips savo mokslinį žvilgsnį į AI pagalba kuriamus pagerintus super žmones.Įdomu iš kokio visatos užkampio jam tokios mintys atkeliavo.
„Žmogaus tobulinimo sritis, dažnai siejama su transhumanizmu, daugelyje sričių, išskyrus pagalbines technologijas ir tiksliąją mediciną, tebėra spekuliatyvi. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad senėjimo biožymenys ir audinių inžinerija palaipsniui progresuoja, tačiau „superžmogiškų gebėjimų“ sąvoka išlieka daugiausia teorinė.
Nepaisant to, Simonsas savo akademinį darbą įvardija kaip tiesioginį kelią šių tikslų link. Jo vieši pareiškimai ir tyrimų kryptis rodo įsitikinimą, kad žmogaus biologiją galima pertvarkyti, o ne tik gydyti ar pataisyti.
Tai, kad tokius siekius iškelia tyrėjas, dar nepakankamai senas balsuoti, tik sustiprina diskusijas apie etiką ir priežiūrą aukšto mokslo srityje”
Religijos pakaitalas. Amen.
Sąmonę suprasti ir sąmoningai mąstyti yra sunku.
Telepatija ir teleportacija neegzistuoja, profesoriau. Visa, ką Kinijos tyrėjai „tūkstančius kilometrų perdavė“, buvo tas naujas gripas.
Paprasčausią skausmą įsidūrus pirštą reikėtų pirma paaiškinti. O antra , įrodyti kad skauda ne tik man, bet ir kitam, pvz sliekui, maunamam ant kabliuko.
Pirštą skauda dėl piršte esančių nervų,kurie siunčia signalus į smegenis.Taip žmogus sukurtas saugoti save.Gali „skaudėti” ne tik pirštą įsidūrus,bet ir artimui mirus.Viskas susieta matomais ir nematomais ryšiais.Kuo ryšys tarp tavęs,tavo sąmonės ir kito artimesnis,įntymesnis,intensyvesnis tuo ir skaumas didesnis jei kas tarpe jūsų įsibrauna.Adata įdūrus pirštą pažeidžiama,suardoma ryšio vienovė,skausmas perduoda žinią kad atėjo įsibrovėlis.Sliekas neturi sąmonės,sudėtingos nervinės sistemos smegenų junginio,mąstymo ir į „skausmą” reaguoja,juda,raitosi panašiai kaip, kad žmogui prasideda nervinis tikas,akies voko trūkčiojimas,ar kitos kūno dalies nevalingas drebėjjmas,bet žmogus dėl to skausmo nejaučia.
Gali ir neskaudėti; įdūrus pirštą signalas nuėjo į Centrą, Centras davė signalą pirštą patraukti. Čia kalbu apie roboto pirštą , kurį robotas patraukia nejausdamas skausmo.. O žmogus atitraukdamas pirštą dar „papildomai” jaučia skausmą. Kam jis reikalingas žmogui (ar kitam gyvwm daiktui), jei nereikalingas robotui? Bet svarbiausia , iš kur skausmas išlenda, kaip ir kur jis „pagaminamas”?
Robotas ne ŽMOGUS),gali jam ranką nukirsti jam neskaudės.JIS NEGYVAS ir niekada nebus gyvas.Robotas gali žiūrėti,kaip tave kas žudo ar prievartauja ,ir jam bus nusišvilpti.Nebent būtų užprogramuotas reaguoti į kokį klyksmą.BET robotas nedaro moralinių ,sąmonės pasirinkimų,nejaučia ir nejaus mirties baimės ar skausmo.
Aš tik paaiškinau manančiam kad be skausmo pirštas nebus atitrauktas. Kuomet tokia techninė galimybė yra. Bet aišku daug paslaptingiau kaip skausmas yra „padaromas”. Čia jau paslapčių paslaptis. Apie tai ir pats aptariamas Profesoriaus straipsnis.