Prof. Jonas Grigas. Psichologiniai masinio poveikio ginklai

Neseniai paaiškėjo, kad dešimčių milijonų Facebook vartotojų asmeniniai duomenys tapo vieši ir jais manipuliuojama.

Ir anksčiau buvo aišku, kad ką paleidžiame į elektroninę erdvę, tas yra vieša. Bet žmonės geriau renkasi nežinoti, kas vyksta aplink juos. Tačiau geriau žinoti, kad paprasta programėle iš mobilaus telefono galima ištraukti visus duomenis apie norimą žmogų ir parodyti ekrane, kur jis buvo, su kuo ir kada kalbėjosi. Privati informacija virsta dideliu kompanijų verslu. Bet žmonės, o ne kompanijos, turi valdyti informaciją, valdyti savo piliečius.

Saugumui užtikrinti yra kontroliuojami žmonės. Bet ar saugumas turi tapti priešprieša laisvei? Bet dar blogiau, kai piktavaliai asmenys, kurių mintys yra su barškuolių uodegomis, ar kai kurios nedraugiškos valstybės įtakoja savo naudai kitų šalių piliečius, tame tarpe rinkimų metu.

Lietuvoje taip pat artėja svarbūs rinkimai. Jų bus ir ateityje. Ir nėra abejonių, kad jie bus įtakojami savo naudai nedraugiškos Rytų šalies, kaip jau buvo įtakojami JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių rinkimai.

Reikia skirti bandymus manipuliuoti žmonėmis ir veikti viešąją nuomonę nuo tikrojo rinkėjų įtakojimo. Kelis kartus pateikiant žmonėms politiškai šališką dezinformaciją, galima įtakoti žmonių požiūrį, sukelti šiurkščius moralės pažeidimus ir skaidyti visuomenę, ypač sudarant klaidingą įspūdį, kad kiekvienas kitas asmuo socialiniuose tinkluose turi tokią pačią nuomonę. Bet iki kokio laipsnio šie bandymai klaidinti žmones paveikia rinkėjus?

To niekas kol kas tvirtai nežino. Stanfordo universiteto tyrėjai nustatė, kad dezinformacijos poveikis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip žmonių amžius, lytis bei jų politinė ir seksualinė orientacija. Tyrėjai parodė, kad žmonių skaitmeniniai pėdsakai internete gali būti panaudoti masinam jų įtikinėjimui. Ištyrę 3,5 milijono (kiek daugiau nei Lietuvos) žmonių, jie nustatė, kad specialiai psichologiškai paruoštos žinutės, kurių turinys įtikinamai priderintas prie individų plataus psichografinio profilio, sulaukė 40 proc. daugiau skaitytojų ir 50 proc. daugiau pirkimų internetu nei konkretiems asmenims nepritaikytos žinutės. Psichologai seniai žino, kad specialiai paruoštos žinutės yra labiausiai įtikinamos. Tačiau skaitmeninis įtakojimas priklauso nuo konteksto. Internetinis pirkimas skiriasi nuo internetinio balsavimo!

Ar tikrai žinoma, kad tikslinės rusų klastotės (fake news) paveikė JAV prezidento Donaldo Trampo rinkimus? Anot vieno tyrimo, apie 25 proc. suaugusių amerikiečių (65 milijonai) skaitė klastočių internetinius puslapius prieš rinkimus. Dauguma šių klastočių buvo už Trampą.

Įdomu, kad buvusio JAV prezidento Barako Obamos rinkimų metu jau kažkas smaginosi su klastotėmis, įtikinėdami rinkėjus, pavyzdžiui, kad Hilary Klinton serga ir leido parduoti ginklus džichadistams.

Tyrimo autoriai nustatė, kad Obamos rinkėjai, kurie tikėjo klastotėmis, 2016 metais 3,9 karto dažniau atsisakė demokratų biuletenio arba iš viso nedalyvavo rinkimuose. Todėl ne tik rinkėjų įtakojimas svarbus – klastotės sulaiko rinkėjus nuo balsavimo už klastočių autorių nemėgstamą kandidatą.

Klastočių tikslas dažnai yra ne tik įtikinti žmones alternatyviais faktais, bet greičiau paskleisti abejones ir išjungti žmones politiškai, o tai gali pakenkti demokratiniam procesui, ypač kai visuomenės ateitis priklauso nuo mažų balsavimo skirtumų teikiant pirmenybę vienam ar kitam kandidatui.

Kitas neteisingas supratimas yra dėl mažų efektų įtakos: maži efektai gali sukelti dideles pasekmes. Pavyzdžiui, žurnale Nature paskelbtame tyrime parodyta, kad politinės mobilizacijos žinutės Facebook‘o naudotojams tiesiogiai paveikė milijonų žmonių balsavimą. Rinkėjų įtakojimas paveikė vos 0,39 proc. tačiau tai sudarė 282 000 balsų.

Jeigu palygintume su Brexit rinkimais (51,9 proc. prieš 48,1 proc.) arba faktą, kad Hilary Klinton pralaimėjo rinkimus maždaug 77 000 balsų, matytume, kad maži klastočių sukeliami efektai virsta didelėmis pasekmėmis.

Psichologiniams masinio poveikio ginklams nereikia sukelti didelių efektų visuomenėje, kad paveiktų demokratinius procesus. Rusai tą perprato ir griauna Vakarų šalių demokratiją. Be to, mes matome tik dalelę to poveikio, todėl moksliniai tyrimai nepakankamai įvertina tą psichologinį poveikį.

Milžiniško kiekio duomenų (Big Data) atsiradimas internete apie žmones siūlo daug potencialios naudos visuomenei, tačiau reikia skiepyti žmonėms mintį priešintis jų psichologiniam įtakojimui. Bet jeigu kažkas šioje situacijoje yra aišku, tai tik faktas, kad dėl internete savo paliekamų skaitmeninių pėdsakų mes nuolat esame taikiniai, nuo rekomenduojamų skaityti knygų iki dainų pasirinkimo ir už kokį kandidatą reikia balsuoti. Norime mes to ar ne, bet dabar mes visi nesąmoningai dalyvaujame didžiausiame pasaulyje moksliniame elgsenos eksperimente.

Veidaknygė