Mokslas kupinas netikėtumų. Mokslininkai atrado pasaulį valdančius dėsnius (žiūr. Omo dėsnį paveiksliuke), iškėlė daugelį idėjų, kažkada laikytų juokingomis, kurios pasitvirtino ir pakeitė mūsų supratimą apie pasaulį. Štai drąsiausios mokslinės idėjos, kurios pasirodė tikros.
Žemė skrieja aplink Saulę
XVI a. lenkų astronomas Nikolajus Kopernikas įrodinėjo, kad planetos sukasi aplink Saulę ir Žemė nėra Visatos centras. Ši heliocentrinė idėja metė iššūkį geocentriniam modeliui, kuriam pritarė Bažnyčia. Italų ir vokiečių astronomai Galilėjus ir Kepleris patvirtino Koperniko idėją.
Evoliucija
XIX a. Čarlzo Darvino ir Alfredo Raselo Voliso evoliucijos pagal natūralią atranką idėja metė iššūkį vyraujančioms rūšių kilmės pažiūroms. Daugybė įrodymų iš genetikos ir anatomijos patvirtino šią idėją.
Didysis sprogimas
Idėja, kad Visata atsirado iš itin karštos ir tankios būsenos ir nuolat plečiasi, buvo laikoma spekuliatyvia. Kosminės mikrobangų spinduliuotės atradimas 1965 m. ir Visatos struktūros stebėjimai patvirtino šią idėją.
Besiplečianti Visata
Kai 1920-aisiais amerikiečių astronomas Edwinas Hablas pastebėjo, kad tolimos galaktikos tolsta nuo mūsų. Jis padarė išvadą, kad Visata plečiasi. Hablo atradimas reiškė, kad Visata turėjo pradžią – Didįjį sprogimą. Įrodymai šią idėją vėliau patvirtino. Yra mokslininkų, manančių, kad Visatos plėtimąsi sąlygoja susietos anti-Visatos tamsioji energija.
Žemynų judėjimas
Kai 1912 m. vokiečių geofizikas Alfredas Wegeneris suprato, kad žemynai dreifuoja, idėja atrodė absurdiška. Po kelių dešimtmečių plokščių tektonikos teorija atskleidė, kad Žemės pluta yra padalinta į plūduriuojančias ant mantijos plokštes.
Kvantinė fizika
XX a. pradžioje besiformuojanti kvantinė fizika pateikė keistą mikropasaulio vaizdą. Dalelės vienu metu gali egzistuoti keliose būsenose ir skirtingose vietose. Daugeliui to meto mokslininkų šios sąvokos atrodė beprasmės. Tačiau eksperimentai patvirtino kvantinės fizikos idėjas.
Reliatyvumas
A. Einšteino reliatyvumo teorija skelbė, kad erdvė ir laikas yra tarpusavyje susiję ir masyvūs objektai deformuoja erdvėlaikį. Nors laiko išsiplėtimo ir erdvės kreivumo sampratos atrodė keistos, šviesos lenkimas dėl gravitacijos patvirtino šią teoriją.
Higso dalelė
Higso „Dieviškąją dalelę“ septintajame dešimtmetyje teoriškai numatė šiemet miręs britas Peteris Higgsas, kaip kitoms dalelėms masę suteikiančią dalelę. 2012 m. CERN greitintuvo mokslininkai patvirtino atradimą, o atradėjai Higgsas ir Francois Englertas gavo Nobelio fizikos premiją.
Juodosios bedugnės
Juodųjų bedugnių idėja, kad masyvios žvaigždės gali subyrėti į be galo tankius objektus, kur gravitacija tokia stipri, kad net šviesa negali pabėgti, atrodė keista. Tačiau astronominiai stebėjimai patvirtino juodųjų bedugnių egzistavimą.
Tamsioji medžiaga
Tamsiosios medžiagos egzistavimas buvo pasiūlytas siekiant paaiškinti galaktikų gravitacinius efektus, kurių nepaaiškina vien matoma medžiaga. Ši paslaptinga medžiaga neskleidžia ir nesugeria šviesos, todėl yra nematoma ir iš pradžių atrodė skeptiškai. Tačiau galaktikų sukimosi kreivės ir kosminių mikrobangų matavimai tarsi patvirtina, kad tamsioji medžiaga sudaro apie 27 proc. Visatos. Tačiau dėl jos egzistavimo yra ir abejonių.
Multivisata
Multivisata buvo mokslinės fantastikos ir filosofinių spekuliacijų sritis. Kosmologijos ir kvantinės fizikos raida suteikė pasitikėjimą šia idėja. Daugelio pasaulių kvantinės fizikos interpretacija ir stygų teorijos rodo, kad gali egzistuoti kelios visatos.
Neutrinas
Šios beveik bemasės dalelės silpnai sąveikauja su medžiaga. Jos įvardintos XX a. trečiajame dešimtmetyje, siekiant atsižvelgti į radioaktyvaus skilimo energijos trūkumą. Dešimtmečius jų egzistavimas buvo spekuliatyvus. Tik šeštajame dešimtmetyje neutrinai buvo eksperimentiškai aptikti.
Klonavimas
Klonavimo idėja, sukurianti genetiškai identišką organizmo kopiją, iki avies Dolly klonavimo 1996 m. atrodė kaip mokslinė fantastika. Dabar klonavimas yra įmanomas, atveriantis galimybes genetikoje, žemės ūkyje ir medicinoje.
Genų redagavimas
Jis atrodė tolimas, kol nebuvo sukurta CRISPR technologija. Šis įrankis leidžia mokslininkams redaguoti genus, atveria galimybes išgydyti genetines ligas, pagerinti pasėlius ir t. t. Tačiau ši Pandoros skrynia turi ir rizikų. JAV daktaras Nealas Baeris rašo: „Aš labai nerimauju dėl CRISPR“.
„Multivisata buvo mokslinės fantastikos ir filosofinių spekuliacijų sritis.“
„Multivisata“ yra lotyniškos kilmės angliškas žodžių žaismas ir švelnus pasišaipymas iš „politinio korektiškumo“: juk „multiverse“ skamba daug „politiškai korektiškiau“ nei „universe“ 🙂 Įvairovė ir įtrauktis, tskant 🙂
„XVI a. lenkų astronomas Nikolajus Kopernikas“
XVI amžiuje jis buvo Prūsijos vokiečių astronomas. „Lenkų astronomu“ jis tapo tik po II pasaulinio karo, kai tos žemės, kuriose jis XV–XVI amžiuje gyveno, buvo atiduotos Lenkijai.