Sekmadienį, kovo 29 dieną, Panevėžio rajone, Berčiūnuose, Tautos forumo dalyviai pagerbė vieną skaudžiausių, bet kartu ir didvyriškiausių Lietuvos partizaninio karo epizodų – Ažagų–Eimuliškių kautynes.
Šios kautynės buvo vienos didžiausių Lietuvos partizanų kovų prieš sovietinių okupantų dalinius. 1945 m. kovo pradžioje Panevėžio apskrityje sovietų NKVD divizija vykdė puolimą prieš Pušaloto, Pasvalio ir Žaliosios girios partizanus. Persekiojami kovotojai pasitraukė į Smilgių valsčiaus Ažagų–Eimuliškių mišką, kur apie 350 partizanų įsirengė tris stovyklas.
Kovo 27 d. rytą šias stovyklas puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko batalionai ir specialusis dalinys – iš viso apie 800 karių. Puolimas pradėtas iš vakarų į rytus, siekiant apsupti partizanus ir užkirsti jiems atsitraukimo kelius. Kautynės prasidėjo apie 7 val. ryto, pirmiausia užpulta Dragonių kaime buvusi stovykla. Į pagalbą netrukus atskubėjo netoliese buvę partizanų būriai, ir įvairiose miško vietose užvirė atkaklūs mūšiai.
Jėgos buvo nelygios, tačiau partizanai narsiai priešinosi ir iki pat vakaro bandė prasiveržti iš apsupties. Pasinaudoję tamsa, jie sugebėjo atsitraukti Jakūbonių miško kryptimi Pakruojo link.
Mūšio metu žuvo apie 76–80 partizanų (okupantų duomenimis – daugiau nei 120).Iš jų žinomi: partizanų junginio vadai Jonas Blieka-Genys, Antanas Bručas-Strazdelis ir Antanas Petrauskas, partizanų būrių vadai Bronius Giedrikas-Švelnys, Juozas (Stasys) Kazlauskas ir Kazys Miknevičius-Vitolis, partizanai Jonas Balčėtis, Stasys Baranauskas-Tarzanas, Karolis Beriozovas, Kęstutis Blynas-Šviesa, Napalys Čirpulis, Daktarėlis (slapyv.), Aleksas Daubaras-Karabasas, Antanas Dilininkaitis (Dilinskaitis), Petras Dirvanauskas-Kregždė, Adolfas Gasiūnas-Fiureris, Janina Gelumbeckaitė, Kazys Gelumbickas, Aleksas Gulbinas-Varlė, Jonas Gulbinas-Lapinskas, Leonas Janeliūnas-Montė, Jonas Janulevičius-Stirna, Antanas Jurevičius, Kazys Karaliūnas, Kazys Keršys, Ignas Krivickas, Adelė Lindaitė, Antanas Apolonas Liubickas (Lubickas), Feliksas Lukša, Juozas Mikelionis, Vincentas Mikulevičius, Juozas Mikulskis, Kazys Misiūnas-Nerimas, Liudvikas (Liucijus) Paliūnas, Vladas Pašakinskas, Antanas Petraitis, Juozas Petraitis-Balandis, Juozas Petrauskas, Kazimieras Petravičius-Kregždė, Romas Povilionis, Jaroslavas Pšetulskis (Pšitulskis), Kazimieras Repšys, Antanas Sakalauskas, Janina Simonaitienė, Alfonsas Šimoliūnas-Lapė, Antanas Šimoliūnas, Juozas Šimoliūnas-Kriauza, Antanas Šliogeris, Vladas Šlevas, Domas Tumas-Dulkė, Jonas Tutinas, Juozas Valantinas, Povilas Valatka, Vilhelmas (Vilius) Zablockis (Zablockas) ir Juozas Žiaunys.
Į nelaisvę paimta 18 ar 19, iš kurių 5 sužeisti (tokio skaičiaus nepatvirtina paimti ginklai).
Liudytojai prisimena, kad prieš kokią valandą iki mūšio, žemai virš medžių viršūnių praskrido lėktuvas. Netrukus miško link pradėjo važiuoti tanketės, sunkvežimiai, gurguolės, o lėktuvas vėl ėmė skraidyti virš miško. Nebuvo laiko slėptis, reikėjo ruoštis gynybai. Mūšis prasidėjo ankstų rytą. Lietuvos partizanai į sovietų okupantus šaudė iš už medžių, iš už krūmų ir visą laiką stengėsi išsiveržti iš apsupties zonos, nes miškas buvo apsuptas nuo Ažagų kaimo ir Smilgių miestelio pusės.
Mūšis truko iki pavakario. Išvykdami sovietų okupantai susirinko savo žuvusiuosius, susikrovė į sunkvežimius ir išsivežė. Žuvusiųjų Lietuvos partizanų palaikai artimųjų slapta buvo parvežti namo, paslėpti po šiaudais ar pridengti medžių šakomis. Vėliau juos skubiai palaidojo Biržų aps. Pušaloto vls. Jakūbonių kaime, Panevėžio aps. Piniavos vls. Spirakių kaime ir Subačiaus vls. Daukšėnų kaime., Šiaulių aps. Klovainių vls. senosiose Sitkūnų kaimo. kapinėse. Kitų žuvusiųjų, kurių artimieji nieko nežinojo apie kautynes, palaikai buvo palikti miške.
1945 m. balandžio 2 d. Dragonių kaimo kapinaitėse buvo iškastos dvi ilgos tranšėjos, į kurias buvo palaidoti miške 21 žuvusio Lietuvos partizano palaikai. Antkapiniai paminklai ir kryžiai pastatyti XX a. antrojoje pusėje. Paminklinė kompozicija Ažagų-Eimuliškio kautynėse žuvusiems Lietuvos partizanams atminti atidengta 1990 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos partizanų ryšininkės, politinės kalinės Marytės Tutinaitės-Pundienės-Laimutės rūpesčiu.
Tautos forumo dalyviai, susisiekę su kunigu Algirdu Daukniu, pranešė, kad minėjimas vyks kovo 29 dieną Berčiūnų bažnyčioje.
Renginys prasidėjo 14 valandą šv. Mišiomis už žuvusius partizanus. Pamokslo metu kunigas ne tik pagerbė kovotojų atminimą, bet ir trumpai palietė šiandienos visuomenei aktualias temas. Jis kalbėjo apie informacijos patikimumą, kritišką požiūrį į viešąją erdvę, taip pat užsiminė apie migracijos iššūkius.
Pamokslo pabaigoje kunigas pakvietė susirinkusiuosius melstis už Lietuvą, jos žmones ir ateitį.
Po Mišių renginio dalyviai vyko į kautynių vietas bei kapines, kur pagerbtas žuvusiųjų atminimas – aplankyti partizanų kapai, uždegtos žvakės, tylos minute prisiminti kovotojai, paaukoję gyvybes už Lietuvos laisvę.
Į minėjimą kasmet kviečia Tautos forumo Istorinės atminties grupės iniciatoriai Daiva Jakubonienė, Erikas Černauskas ir Algimantas Saulėnas. Jie bendradarbiauja su vietos bendruomene, istorijos puoselėtojais bei visais, kuriems svarbi Lietuvos laisvės kovų atmintis. Tokie renginiai ne tik primena istorinius įvykius, bet ir stiprina ryšį tarp praeities ir dabarties.
Panaudota LGGRTC informacija
